Bendruomenė jau suprato ir patikėjo šios koncepcijos prasmingumu. Šiandien jau atsiranda pasiūlymų šalia dviračių takų kurti viešąsias erdves, menus ar daryti net ištisus dviratininkų parkus. Tikiu, kad ateityje, dviračių takai įgaus vis daugiau funkcijų ir naujų formų. Dviračių takų tinklas tobulės tol, kol vystysis pats miestas.
Praėjus penkiolikai metų vėl siūlėme miestui koncepciją – „Dviračių salos“ kurio moto: judėk, sportuok, keliauk, pažink, atrask, mėgaukis, kurk, bendrauk, įtrauk kitus, mylėk savo miestą, didžiuokis.
Kaip ir pats miestas, taip dviračių takų tinklas mieste vystosi. Tai nuolatinis procesas. Šiandien deklaruojama pagrindinė takų paskirtis – patogiai, saugiai nuvykti iš taško A į tašką B ir atgal. Manome, kad jau dabar galime išdrįsti norėti daugiau.
Šia koncepcija siūloma į dviračių takus pažvelgti naujai. Siūloma sukurti papildomą emocinį, psichologinį, edukacinį krūvį utilitariai dviračių takų funkcijai. Prie rekreacinių dviračių takų galėtų atsirasti teminės stotelės – poilsio, sporto, edukacinės „salos“. Šiose stotelėse, priklausomai nuo vietos, galėtų būti pateikta informacija apie vietovę, jos istoriją, atstumą iki svarbių miesto objektų. Šias stoteles – „salas“ siūlome spręsti vieningai – įvedant sistemą, sukuriant scenarijus, „salų“ tipus pagal temas: baltų kultūra, pagonybė, miesto istorija, kultūra, menas, sportas, laisvalaikis, miesto žymūs žmonės, individualios bei kolektyvinės iniciatyvos. Vienoje „saloje“ galėtų būti naudojamos kelios temos taip papildydamos viena kitą. Tuomet judantis (pėsčias, dviračiu) žmogus (vietinis ar turistas) tokiu taku papildomai gautų informaciją apie miesto istoriją, tradicijas, kultūrą, edukaciją. Šiuo būdų Klaipėdos bendruomenės nariai tobulėtų, labiau pažintų savo miestą, savo gyvenamąją aplinką. Būtų ugdomas miestelėnų mentalitetas, patriotiškumas.
Ir svarbiausia – sukurti sistemą, pastoviai veikianti gyvą „organizmą“ (pvz. vardinis ženklas, suoliukas, medis, vardinė sala ir t.t.), kad miesto gyventojai, bendruomenės, įmonės – galėtų dalyvauti šiame procese, patys jį kurtų, vystytų ir tobulintų – taip ugdytųsi patriotizmo dvasia miestiečiui ir gal tada miestiečių leksikoje atsiras kasdieninė sąvoka „čia mano miestas!“.