DviraÄių takų
Specialusis planas
1997-1998 metais tuometinis dviratininkų bendrijos pirmininkas Saulius Ružinskas kÄ—lÄ— klausimus apie dviratininkų problemas, dviraÄių takų mieste stokÄ…, žėrÄ— skaiÄius kiek dviratininkų suluoÅ¡inama avarijose, žūva gatvÄ—se, kiek klaipÄ—dieÄių turi dviraÄių, kaip negali jais saugiai naudotis ir t.t. UždavÄ— aibe klausimų:
– KÄ… daryti?
– Nuo ko pradÄ—ti?
– KodÄ—l taip (ne) vyksta?
PaprasÄiausias sutapimas – tuo metu dirbome miesto savivaldybei (užsakovas) ne vienÄ… projektÄ…, tad savivaldybÄ—s pastate įvairiose posÄ—džiuose, pasitarimuose bÅ«davau labai dažnai. Viename iÅ¡ jų ir iÅ¡girdau tas Sauliaus bÄ—das. PasiÅ«liau susitikti, aptarti. Susitikome.
Labai nustebau, kai sužinojau, kad mieste dviraÄių yra panaÅ¡iai tiek pat kiek ir gyventojų. Juokais pagalvojau, kad tai fantastiÅ¡ka rinkiminÄ— programa politikams. TaÄiau kažkaip dar nei vienam neatÄ—jo mintis tuo pasinaudoti
PradÄ—jau galvoti, dÄ—lioti mintis :
– Kaip sukurti ilgalaikÄ™ gyvybingÄ… sistemÄ…?
– Kaip integruoti jÄ… į miesto gyvenimÄ…?
– Kaip Å¡iÄ… sistemÄ… integruoti į visÄ… projektavimo procesÄ… mieste?
Tada ir kilo mintis sukurti dviraÄių takų iÅ¡vystymo mieste Specialųjį planÄ…. Daugelis to meto politikų, valdininkų Å¡aipÄ—si, juokÄ—si iÅ¡ tokių užmaÄių – kliedesiai, nesÄ…monÄ—s, kam to reikia? kas Äia važiuos? Man buvo labai keista, bet tuometinis miesto meras Eugenijus Gentvilas taip pat neslÄ—pÄ— tokių abejonių.
Vienintelis, kuris mus palaikė tai miesto vyriausias architektas Almantas Mureika. Taigi su jo pagalba, po truputi, mažais žingsneliais, sunkiai, bet pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad tokio dokumento reikia. Tada ir prasidėjo sistemingo organizmo koncepcijos, šios idėjos realizacijos pirmieji žingniai:
1. žingsnis – sukurti, parengti dviraÄių takų infrastruktÅ«ros iÅ¡vystymo Specialųjį PlanÄ….
2. žingsnis – Specialųjį PlanÄ… integruoti į miesto Bendrajį PlanÄ….
3. žingsnis – Specialiojo Plano sprendinius integruoti į visÄ… projektavimo procesÄ… projektuojant pastatus, teritorijas.
Na ir galu gale, maždaug 1998-1999 metais savivaldybÄ— užsakÄ— parengti KlaipÄ—dos miesto dviraÄių transporto infrastruktÅ«ros iÅ¡vystymo specialųjį planÄ…. ParengÄ—me ir 2000 m kovo mÄ—n. 30 dienÄ… jį miesto taryba sprendimu nr. 55 patvirtino.
Å iandien (po 15-os metų) tai jau visiems savaime suprantama ir nekvestionuojama. Å is tinklas kuriasi, tobulÄ—ja, vystosi. Å iame procese dalyvauja bemaž visi KlaipÄ—doje projektuojantys architektai. PadarÄ—me ir mes ne vienÄ… deÅ¡imtį kilometrų dviraÄių takų techninių projektų – takas į Girulius, magistralinis per pietinius gyvenamuosius rajonus, takas palei DangÄ—s upÄ™ iki Tauralaukio, bet tai jau daugiau techninis rutininis darbas su neblogu potencialu ateiÄiai.
Nemažai sprendinių dar formalūs ir neveikia, bet matomai tai tik laiko klausimas. Teko girdėti, kad Aplinkos ministerija kuria teisės aktų pakeitimus
„DviraÄių salos“
Koncepcija 2015 m., KlaipÄ—da
BendruomenÄ— jau suprato ir patikÄ—jo Å¡ios koncepcijos prasmingumu. Å iandien jau atsiranda pasiÅ«lymų Å¡alia dviraÄių takų kurti vieÅ¡Ä…sias erdves, menus ar daryti net iÅ¡tisus dviratininkų parkus. Tikiu, kad ateityje, dviraÄių takai įgaus vis daugiau funkcijų ir naujų formų. DviraÄių takų tinklas tobulÄ—s tol, kol vystysis pats miestas.
PraÄ—jus penkiolikai metų vÄ—l siÅ«lÄ—me miestui koncepcijÄ…  – „DviraÄių salos“ kurio moto: judÄ—k, sportuok, keliauk, pažink, atrask, mÄ—gaukis, kurk, bendrauk, įtrauk kitus, mylÄ—k savo miestÄ…, didžiuokis.
Kaip ir pats miestas, taip dviraÄių takų tinklas mieste vystosi. Tai nuolatinis procesas. Å iandien deklaruojama pagrindinÄ— takų paskirtis – patogiai, saugiai nuvykti iÅ¡ taÅ¡ko A į taÅ¡kÄ… B ir atgal. Manome, kad jau dabar galime iÅ¡drįsti norÄ—ti daugiau.
Å ia koncepcija siÅ«loma į dviraÄių takus pažvelgti naujai. SiÅ«loma sukurti papildomÄ… emocinį, psichologinį, edukacinį krÅ«vį utilitariai dviraÄių takų funkcijai. Prie rekreacinių dviraÄių takų galÄ—tų atsirasti teminÄ—s stotelÄ—s – poilsio, sporto, edukacinÄ—s „salos“. Å iose stotelÄ—se, priklausomai nuo vietos, galÄ—tų bÅ«ti pateikta informacija apie vietovÄ™, jos istorijÄ…, atstumÄ… iki svarbių miesto objektų. Å ias stoteles – „salas“ siÅ«lome sprÄ™sti vieningai – įvedant sistemÄ…, sukuriant scenarijus, „salų“ tipus pagal temas: baltų kultÅ«ra, pagonybÄ—, miesto istorija, kultÅ«ra, menas, sportas, laisvalaikis, miesto žymÅ«s žmonÄ—s, individualios bei kolektyvinÄ—s iniciatyvos. Vienoje „saloje“ galÄ—tų bÅ«ti naudojamos kelios temos taip papildydamos viena kitÄ…. Tuomet judantis (pÄ—sÄias, dviraÄiu) žmogus (vietinis ar turistas) tokiu taku papildomai gautų informacijÄ… apie miesto istorijÄ…, tradicijas, kultÅ«rÄ…, edukacijÄ…. Å iuo bÅ«dų KlaipÄ—dos bendruomenÄ—s nariai tobulÄ—tų, labiau pažintų savo miestÄ…, savo gyvenamÄ…jÄ… aplinkÄ…. BÅ«tų ugdomas miestelÄ—nų mentalitetas, patriotiÅ¡kumas.
Ir svarbiausia – sukurti sistemÄ…, pastoviai veikianti gyvÄ… „organizmą“ (pvz. vardinis ženklas, suoliukas, medis, vardinÄ— sala ir t.t.), kad miesto gyventojai, bendruomenÄ—s, įmonÄ—s – galÄ—tų dalyvauti Å¡iame procese, patys jį kurtų, vystytų ir tobulintų – taip ugdytųsi patriotizmo dvasia miestieÄiui ir gal tada miestieÄių leksikoje atsiras kasdieninÄ— sÄ…voka „Äia mano miestas!“.
Na bet gal nemokÄ—jome aiÅ¡kiau artikuliuoti apie kÄ… mes Äia kalbame, gal dabar politikams kiti prioritetai, o gal nepasiÅ«lÄ—me tam kam reikia – nežinia, taÄiau Å¡iai koncepcijai jokio susidomÄ—jimo nesulaukÄ—me.
Viskam savas laikas.
