Elingas - TAU Projektai

Kodėl?

Dažnai mes trenkiamės per pasaulį ieškodami stebuklų,
dievai žino ką kuriame, kažko ieškome,
bet nematome ką turime po nosim.
Vieną 2014 m. karštą vasaros penktadienio popietę metėme darbus ir su kolega Mindaugu Savicku nukeliavome prie marių į pietinio rago kavinukę „Senoji prieplauka“. Šviežiai pastatyta kavinė, ant stogo duoda alaus ir nemokamai pučia gaivus šiltas vasaros brizas. Ko daugiau reikia po karštos darbo savaitės. Pafilosofavome ir saulutė pradėjo leistis. Prieš akis nušviestas paskutinių saulės spindulių liūdnai stovėjo senasis elingas. Dairykis kaip nori, jo nematyti neįmanoma.

 

Tada prisiminiau neperseniausias diskusijas architektų sąjungoje dėl galimybės naujos estrados statybos šiaurės rage.   Pamenu tada gerokai užsiutau ir tokį užmanymą išdėjau į šuns dienas. Mintimis pasidalinau su Minde.
Na kadangi kritikuoti lengviausia, tai nutarėm , o ką imam ir padarom miestui dovaną – pasiūlymą kaip panaudoti elingą. Kaip tarėm taip ir padarėm. Spėkite kaip sureagavo?

Klaipėdos elingo koncepcija

 

Istorinio Elingo konversija pritaikant miesto bendruomenės poreikiams, 2017 m.
Å ventės ateina ir praeina, o kas lieka miesto piliečiams po Å¡venčių? – skaudančios galvos, pridergtos gatvės, pakampės, iÅ¡trypti gazonai. SiÅ«lome, kad kiekviena Å¡ventė liktų miestui vertingas ilgalaikis kÅ«rinys tarnaujantis miesto bendruomenei ilgus metus ir reprezentuojantis uostamiestį. Todėl siÅ«lome, renovuoti istorinį Lindenau Elingą ir prikelti naujam gyvenimui. Taip bÅ«tų iÅ¡saugotas istorinis jÅ«rinis paveldas – vienintelis iÅ¡likęs Europoje toks elingas su slipu. Sukuriama vieta bendruomenei reikÅ¡tis – ir pramoga ir bendruomeniÅ¡kumo ugdymas, naujų bendravimo tradicijų kÅ«rimas.
SAPNAS
(aiškinamasis raštas)

 

…. kartą, iÅ¡Å¡liaužiau iÅ¡ namų į miestelį galvą pravėdinti. Jau gana vėlų, Å¡altoką vakarą sliÅ«kinu sau  per miestelio centrą, Biržos tiltą, praÅ¡liaužiu piliavietę  ir po truputuką brūžinu link kruizinių laivų terminalo.  Jau iÅ¡ tolo pastebiu apÅ¡viestą plevėsuojančią gigantiÅ¡ką miesto vėliavą, girdžiu kažin kokio trimito garsus. Prieinu prie kažkokių patamsiuose surÅ«dijusių gelažų kalno ir……….. kad trenks Å¡alia griausmas – Elingas sužibo Å¡viesomis – Å¡vyti danguje stogo konstrukcijų ažūras, suÅ¡vito laikančios atramos, įsijungė visokie spalvoti lazeriai, mirguliuoja, nusileido didžiulis ekranas, iÅ¡ tamsos iÅ¡lindo kabančios scenos kilojasi aukÅ¡tyn, žemyn. Ant ekrano pasirodė miesto herbas, vinjetė, pradėjo kaži kokią sveikinimo kalbą sakyti miesto Meras. Pasirodo, atplaukė didžiausias kruizinis laineris – ekrane užgrojo dÅ«dų orkestrai, iÅ¡ kažin kur pasipylė spalvoti dÅ«mai, iÅ¡ stogo konstrukcijų pasileido vandens kriokliai, vandenyje raitosi lazerių Å¡viesos. Persigandes atsitraukiau nuoÅ¡aliau – prie Danės krantinės… o gi ten, vanduo trykÅ¡ta iÅ¡ upės, lazeriai vandens čiurkÅ¡lėse visokius grožius raito – Digital water pasirodo vadinasi. Vaje, kur aÅ¡ buvau, kodėl nieko nežinau?  Visai neramu ėmė darytis. ŽiÅ«riu, pro Å¡alį su savo Å¡unėku, nosį pakėlęs kulniuoja Vytautas PaukÅ¡tė. Vyteli – kas čia vyksta klausiu – o tai ką, tu nežinai, nustebęs klausimu į klausimą pasipÅ«tęs drebia? Tamsuolis – dabar kiekvieną vakarą mes taip nuleidžiame miesto vėliavą ir tada jau einame miegoti. O čia dar, va tas laivas – tai žinai, svečiams reik truputi garo duot . ..ir didžiuodamasis savimi nupėdino toliau, visas patenkintas. Tamsuolis, kaimietis ir dar architektas – girdėjau jo tolstantį tylų bambėjimą. Atsisuku vėl  į elingą, ogi tikrai – ant nusileidusio ekrano miestelio meras sveikina atvykusius svečius ir linki jiems gero poilsio, kviečia investuoti į gražiausią Lietuvos miestą, po to pasirodo miestelio architektų vizijos, teritorijų, aikščių naujų pastatų koncepcijos. Pagaliau ditirambai baigėsi. Meras svečiams ir miestelėnams palinkėjo ramios nakties. Tik dabar pastebėjau, kad tarp iÅ¡temptų spalvotų buriu, elingo viduje, kybo visokios terasos – pilna žmonių – ploja, Å¡vyti.  Visi sau sėdi atsipalaidavę, Å¡nekučiuojasi, kažkas rankomis mojuoja – atplaukė kruizinis laivas iÅ¡ Havajų.
Iš kažkur pasirodė gal kokių 5-ių metų berniukas su būgneliu, tokia pat mergaitė pučianti fleitą. Abu  tvirtais žingsniukais nužygiavo iki vėliavos, nuleido, priėjo iš kažkokios kavinės vyras juoda prijuoste, gal tėvas, gal šiaip,  padėjo sulankstyti. Saulė nusileido.
Po to kabančiose scenose pasirodė šokėjos, vėliau aktoriai, kažkokie pantomimos ant ekrano. Dar vėliau miesto žinios ir ant galu galo kažkoks naujausias Lietuvos režisieriaus filmas. Daugelis net iš automobilių nelipa, sėdi juose į ausis susikišę laidus ir kažką murma. Visai kaip tuose filmuose iš Amerikės – auto kinas dykai.
O apačioja visokiais įnagiais ramiai sau iki sutemų plūša keli meistreliai, kurpia kažkokią didelę valtį. Aplinkui po aikštę, ant riedlenčių zuja aukštyn, žemyn jaunimas nutysusiom maikėm iki žemės.
Niekas niekam netrukdo, visiems yra kuo užsiimti. ir, …suspiegia sirena…..
Atsibudau, iÅ¡piltas Å¡alto prakaito – suveikė signalizacija. IÅ¡jungiau. ApsižiÅ«riu pakampes. Viskas tvarkoje. Gal katė pamįslyjau?  Mat ją galas. NukiÅ«tinu į lovą ir pamažu vėl užsnÅ«dau.
Toliau sapnuoju .. vėlu, pučia žvarbus vėjas, tamsu , nyku, miestelis tuščias tik Å¡viesoforai savo ryÅ¡kiomis akimis grėsmingai mirksi…….na va, dabar ramu.

 

sapnavo
Romas Gailius
1slide_1181
2slide_1181
3slide_1181
4slide_1181
5slide_1181
6slide_1181
7slide_1181