Mokykla - TAU Projektai

Progimnazija ir technologijų centras – „Šarlotė“

Senvagės g. 4-6, Klaipėda

 

Architektūrinės idėjos konkursas, II vieta
Faktai.
– Per 25-erius nepriklausomybės metus Lietuvoje pastatyta tik viena nauja mokykla.
– 25-erius metus politikai vykdo Å¡vietimo reformą, tačiau teigiamų pokyčių nėra.

 

Klausimai. Vaikai pusę dienos, penkias dienas per savaitę praleidžia mokykloje – kaip padaryti, kad tas laikas būtų malonus?
Kokia mokykla turėtų būti, kam teikiamas prioritetas?
Kaip padaryti, kad vaikams iš mokyklos nesinorėtų eiti namo? Kas tai turėtų būti?

 

Pats pastatas savaime nėra ypatinga vertybė, tačiau jame koduojami tvarÅ«s ryÅ¡iai tarp žmonių, ryÅ¡iai su gamta, tradicijų kÅ«rimas tampa „namais“ kurių nesinori palikti, kurie traukia vis dar ateiti po pamokų, sugrįžti. Be abejonės tam nepakaks vien tik architektÅ«rinių priemonių, bet aplinka, erdvė gali paskatinti pokyčius ir žmonių galvose ir visų pirma užsakovo. Vien tik architektas visko nesukurs, bet jis gali padaryti pradžią – pasėti sėklą. O ar ji sudygs ir duos vaisių, tai jau daugelio profesijų darbas. Bet svarbiausia yra noras pradėti norėti, galvoti kitaip.

 

Dogmos. Iki Å¡iol statytos mokyklos Lietuvoje – tai pagrinde XX a. sovietinis paveldas. Å io sovietinio mentaliteto rezultatas – mokymo fabrikai, kuriose prievarta kiÅ¡amos žinios ir muÅ¡truojamos 800-1500 jaunos galvos. Prievarta auklėjami jaunų zombių kalvė. Agresija, prievarta, žalingi įpročiai – tai vis aktualesnė Å¡iandieninių mokyklų kasdienybė. Mokyklos teritorijų tvėrimas tvoromis, apsaugos firmų samdymas mokyklose – tai bandymai spręsti problemas. Ar nėra kitų priemonių Å¡ioms XXI a. visuomenės ugdymo problemoms spręsti? Paradoksalu, bet kuo visuomenė turtingesnė (pvz. JAV) tuo ekscesų mokyklose daugiau, tuo jos aÅ¡tresnės ir skaudesnės.

 

Ką daryti? Kaip turėtų būti? Kas ta mokykla? Kokia ji turėtų būti?
Mokykla kaip idealus pasaulis. Daugelyje kultūrų yra įprasta, kad žmonės siejantys savo gyvenimą su mokslais ir išmintimi, atsiriboja nuo pasaulietiško gyvenimo ir keliauja gyventi į uždaras bendruomenes, nepriklausomą pasaulį. Gyventi pažinimui ir išminčiai. Šiandien nebėra mokyklos modelio, kuris vadovautųsi aiškiai apibrėžta idealaus gyvenimo forma. Pagrindinis šiandieninės pedagogikos išeities taškas yra požiūris, kad vaikai ir jaunuoliai turi save plėtoti, atrasti ir realizuoti savo galimybes, ir dėl to turėtų būti ne kreipiami, o lydimi.

 

Mokykla – bendruomenės centras. Šalia projektuojamo sklypo esančio gyvenamo kvartalo  Žolynų bendruomenė yra viena iš aktyviausių ir bendruomeniškiausių Klaipėdoje. Tačiau ši bendruomenė neturi jokios socialinės infrastruktūros. Valstybės turtas (mokyklų pastatai) išnaudojami mažiau nei 30% per parą ir dar mažiau per metus. Todėl mokyklos patalpas, sporto aikštynus siūloma išnaudoti ir bendruomenės poreikiams. Mokyklos prieigas, patalpas (valgykla, biblioteka, sporto salė, bėgimo takai, stadionas, sporto aikštelės) siūloma pritaikyti funkcionuoti skirtingais laiko rėžimais. Tai kurtų tvirtesnius socialinius ryšius, socialinę integraciją investicijų tvarumą. Šalia gyvenančių senjorų profesinė ir gyvenimiška patirtis natūraliai perduodama jaunąjai kartai. Abipusė socialogizacija ir ekonominė nauda.

 

Mūsų siūloma mokykla dedikuota vaiko individualumui lavinti. Pastatas projektuojamas mažo ir jaukaus mastelio: 1-2 aukštų tūriai sklandžiai integruoti į esamą gamtinę aplinką: medžių giraitę ant šlaito. Išnaudojant reljefą kuriamos įdomios ir individualios mokyklos įvairių tipų vidaus erdvės. Klasėms priskirti nedideli vidiniai kiemeliai, kuriuos kiekviena mokinių klasė turės pareigą prižiūrėti, taigi išmokti rūpintis ir tvarkyti savo aplinką. Susibūrimų vieta projektuojama komplekso centre, tai pagrindinė mokyklos aikštė skirta didesniems mokyklos renginiams, taip pat ir kasdieniniams išlydėjimams ir pasitikimams. Taikomas vakaruose jau tradiciniu tapęs principas: „KISS&RIDE” – “būčiuok ir važiuok” vaikų išlydėjimo vieta.
Mokykla_planas1
Mokykla_planas2
Mokykla_planas3
Mokykla_planas4
Kuriami nauji ryšiai. Technologijų centras projektuojamas šiaurinėje sklypo pusėje siekiant sukurti sąsajas su Universiteto Botanikos sodu. Nuo mažų dienų diegiamas tobulėjimo siekimas (judėjimas tolyn aukštyn, gilyn) tai akivaizdžiai demonstruojant, integruojant universitetinę veiklą. Taip pat vienoje iš susiformavusių Danės upės salų siūloma įkurti lauko klasę “Sala”: biologijos laboratoriją, kurioje vyktų betarpiškas vandens floros ir faunos pažinimas.
Darnaus judumo, sveiko miesto, sveiko namo principai – panaudojant sklypo reljefo faktorių – Å¡laitas, kalnas, laiptai – judėjimas, mankÅ¡ta, kopimas vis aukÅ¡tyn reljefu – perspektyva, karjera, pažinimas (mokyklos vidaus bendravimo erdvės,  laiptai).
Tai tik pirmi klausimai ir tezės Å¡iame problematiÅ¡kame iÅ¡Å¡Å«kių vandenyne – (mokyklos projektavimas) į kurį reikėtų giliai pasinerti.