Pajūrio takas
Šios koncepcijos tikslas išprovokuoti, versti permąstyti, keisti požiūrį ir gyventi kitaip.
KlaipÄ—dÄ… sunku įsivaizduoti be paplÅ«dymių. Per paskutinius du deÅ¡imtmeÄius, siekiant pagerinti miesto bendruomenÄ—s rekreacinių teritorijų – paplÅ«dimių kokybÄ™, KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ— rengÄ— visÄ… eilÄ™ programų, projektų, konkursų. Deja apÄiuopiamų rezultatų nÄ—ra iki Å¡iol. NÄ—ra ir niekaip nepavyksta sukurti ilgalaikÄ—s kokybiÅ¡kos poilsinÄ—s infrastruktÅ«ros. PagrindinÄ— priežastis – sezoniÅ¡kumas. Ä®vairiausi gamtosauginiai apribojimai draudžia daryti ilgalaikes investicijas, o politikų sezoniÅ¡kumo (4 metai) trumparegiÅ¡kumas sukuria prielaidas – verslui neapsimoka. O, kad verslui apsimokÄ—tų – prasminga, kol nevÄ—lu, panaudojus Europinius fondus sukurti „žalią“ inžinerinÄ™ infrastruktÅ«rÄ… ir verslui nemokamai pasiÅ«lyti žemÄ™ ir vieningÄ… užstatymo struktÅ«ros modelį. Už tai verslas įsipareigotų pastatyti ir teikti paslaugas visus metus (ne tik sezono metu). Tokia problema, kaip gamtosaugininkų požiÅ«ris – tai tik politinÄ—s valios stoka ir nekompetencija.
Visoje pajÅ«rio atkarpoje nuo 1-os MelnragÄ—s iki Girulių siÅ«loma įrengti pÄ—sÄiųjų-dviraÄių takÄ… su vandens, nuotekų, elektros inžinerine infrastruktÅ«ra. Å alia Å¡io tako iÅ¡nuomoti (parduoti) verslui nedidelius rekreacinÄ—s paskirties tikslinius žemÄ—s sklypus (tako „salas“) – stacionariems, ilgalaikiams (gal surenkamiems) statiniams statyti. Taip bÅ«tų sukurtos prielaidos verslo ilgalaikÄ—ms investicijoms. Rezultatas – miesto bendruomenÄ— turÄ—tų prie jÅ«ros nuostabų sportinį – sveikatos takÄ… – bÄ—giojimui, mankÅ¡tai, pasivaikÅ¡Äiojimams, pasivažinÄ—jimui dviraÄiu, pagaliau turÄ—tume kur nuvažiuoti prie jÅ«ros atsigerti kavos, palydÄ—ti, sutikti saulÄ—s, pasikaitinti pirtelÄ—se ir t.t. Tuo paÄiu taip bÅ«tų iÅ¡sprÄ™sta vieÅ¡o maitinimo, WC, duÅ¡inių, daiktų saugyklų, paplÅ«dimių įrangos, dviraÄių nuomos, paplÅ«dimių valymo ir visa eilÄ™ kitų klausimų.
Kai rengÄ—me II-os MelnaragÄ—s ir Girulių gyvenvieÄių detaliuosius planus prielaidas tam sukÅ«rÄ—me.
Taigi Å¡iandien rezultatas – kasmet mes vežame iÅ¡ vienos vietos į kitÄ… Å¡imtus tÅ«kstanÄių tonų smÄ—lio, už tai mokame krÅ«vas pinigų, o jÅ«ra visa tai nuplauna. ÄŒia tai jau tikrai – „pinigai į balą“ . Vakarų europos specialistai mandagiai stebisi – „…na mes taip nedarome, nes mes ne tokie turtingi…“ Kasmet Baltijos jÅ«ros „šposų“ padariniams tvarkyti lėšų dar sukrapÅ¡tome, taÄiau civilizuotai pliažų infrastruktÅ«rai nebÄ—ra. MÅ«sų prioritetas yra „nepakartojamas kraÅ¡tovaizdis“ – ypaÄ vasarÄ… su įvairiausiu Å¡lamÅ¡tu – plastikinÄ—mis verslo, pramogų, palapinÄ—mis.
Mes lietuviai ir mes unikalūs.
Ta pati Baltijos jūra, tik Danijos pakrantė. Jiems mūsų „smėlio maitinimo programos“ per brangios.
