Romuva - TAU Projektai

„ROMUVA“

 

Gyvenamasis kvartalas, 34 ha,
KlaipÄ—da 2004-2008 m.
Ä®pusÄ—jus „Dvaro slÄ—nio“ kvartalo statybos darbams, maždaug 2004 metų gale pradÄ—jome rengti buvusio tarybinio Å«kio, Å¡iltnamių kombinato 34 ha. teritorijos detalųjį planÄ… – oficialus adresas KlaipÄ—dos g. 3, KlaipÄ—doje. Tai lyg ir tÄ™stinis darbas Tauralaukyje. Darbas nebevyko tuÅ¡Äioje vietoje – didžioji dalis minÄių, įdÄ—jų jau buvo subrandintos Å¡ios teritorijos I-Ä…jame projektavimo etape (Dvaro slÄ—nio kvartalas). TaÄiau dabar jau turÄ—jome daugiau istorinių duomenų, mintys buvo labiau ir aiÅ¡kiau artikuliuotos.
2004 m. fotofiksacija
 Koncepcijos paieškos

 

Ne vienas su manim dirbantis jaunasis kolega – architektas bandÄ— „minkyti“ Å¡iÄ… teritorijÄ…. NorÄ—jo surasti „raktą“ ir  „atrakinti“ Å¡iÄ… „užrÅ«dijusiÄ… spyną“ – pagrįsti koncepcijÄ…, taÄiau nepavykdavo. Kelis kartus darÄ—me tokius vidinius įmonÄ—s urbanistinius architektÅ«rinius konkursÄ—lius, bet rezultato nebuvo. Tuo metu kartu dirbo jauna architektÄ— JÅ«ratÄ— PoteliÅ«naitÄ—. Laikas spaudÄ— ir pats gyvenimas sustatÄ— viskÄ… į vietas. JÅ«ratÄ— užbaigÄ— kažkokį eilinį darbelį, reikÄ—jo imtis naujo, todÄ—l jai ir pasiÅ«liau – pabandyk. Pripasakojau visokių istorijų, pavyzdžių, galimybių, norų papaiÅ¡iau keleta schemų, eskizų ir porai savaiÄių palikau ramybÄ—je. Neramu ir smalsu buvo, vis užmesdavau akį į kompÄ… praeidamas.
Ir kÄ…, po poros savaiÄių sÄ—dom žiÅ«rÄ—ti – yra. Å iek tiek patampÄ—m, pastumdÄ—m, patikslinom ir pradžia buvo. BÅ«simo kvartalo įdÄ—jos moto – istorinÄ— atmintis – baltų, pagonybÄ—s kultÅ«ra. Tai taip vadinamo „legendinio“ projektavimo metodas.
Tilto likuÄiai DangÄ—s upÄ—je – iÅ¡likusios ąžuolinÄ—s tilto atramos sutvirtintos akmenimis.
Pagonybės laikų „aukso takas“

 

Å i schemutÄ— su raudonu punktyru, raÅ¡ytiniuose Å¡altiniuose užfiksuotos kelios istorijos apie tiltÄ…, karÄiamÄ…, „aukso taką“, pirmÄ…jÄ… raÅ¡tu užfiksuotÄ… žmogžudystÄ™ ir atrakino mums akis į neiÅ¡semiamus kÅ«rybinius klodus. Taip jau susiklostÄ—, kad Å¡alia istorinio pagonių tako didžiÄ…jÄ… dalį gyvenimo pragyvenau pats. Å ias vietas puikiai pažinojau – laukiniai žvÄ—rys, gyvÅ«nai, paukÅ¡Äiai, seni medžiai, akmenys, tilto likuÄiai taip ir bylojo – taip Äia tikrai ta vieta.
Istorinius duomenis architektai naudoja projektuodami senamiesÄio teritorijose ar dirbdami su kultÅ«ros vertybÄ—mis, taÄiau dažniausia tai bÅ«na XVIIIa. – XIXa. duomenys ir to laikotarpio palikimas. Kad bÅ«tų atsigręžiama į pagonybÄ—s, baltų kultÅ«ros laikus ir dar pradedant rengti teritorijų planavimo dokumentus, neteko girdÄ—ti.  Atsigręžti į praeiti, ieÅ¡koti savo Å¡aknų, nuolat sau kelti vaikų kasdien kartojamÄ… klausimÄ… kodÄ—l ir patiems bandyti atsakyti architektÅ«rinÄ—s iÅ¡raiÅ¡kos priemonÄ—mis – tai ir buvo raktas „surÅ«dijusiai“ spynai arba bÅ«simo kvartalo koncepcijai. Visa kita Å¡iais moderniais google laikais tik technikos, kantrybÄ—s bei laiko klausimas.

ISTORINĖ APŽVALGA

Naujo kvartalo vardas, gatvių pavadinimai

 

Planuojama teritorija ir jos apylinkės turtinga savo istoriniu, mitologiniu, gamtiniu palikimu. Atsižvelgiant į tai, planuojamam gyvenamajam kvartalui siūloma suteikti vardą „Romuva“.
Romuvos šventykla Prūsijoje
Romuva arba ramovė – senoji mūsų (baltų) šventykla (apvali aikštelė supama ąžuolų). Pats žodis Romuva, reiškiantis ramumą, santaiką, sutarimą, švelnumą, grožį, atspindi siektą tikslą sukurti aukštos urbanistinės – architektūrinės kokybės kvartalą gamtoje, atokiau nuo miesto centro triukšmo. Naujoms gatvėms siūloma suteikti pagonių dievų vardus:
  • ŽEMYNOS GATVÄ–
  • UPYNOS  GATVÄ–
  • MEDEINOS GATVÄ–
  • GABIJOS GATVÄ–
  • AUSTÄ–JOS GATVÄ–
  • LAUKPAÄŒIO GATVÄ–

 

Įrengus gatves ir inžinerinę infrastruktūrą apželdinimas kiekvienai gatvei, medžių rūšis parenkamos pagal gatvės (dievų globojamą, mylimą) pavadinimą.
Statant gyvenamuosius namus, įrengiant mažosios architektÅ«ros formas, detales kiekviena gatvÄ— galÄ—tų įgauti pavadinimÄ… atspindinÄių elementų, detalių, identifikuojanÄių jÄ… kaip savitÄ… miesto struktÅ«rinį elementÄ…. Pvz. Medeinos g. dominuoja mediniai karkasiniai namai ar medinÄ—s detalÄ—s. Gabijos g. vyrauja žaismingos dinamiÅ¡kos formos, Å¡iltos, aiÅ¡kios ryÅ¡kios spalvos. Upynos g. namai įgautų plastiÅ¡kas, atspindinÄius aplinkÄ… fasadus, detales.
Senasis kelias padiktavo bÅ«simo kvartalo pavadinimÄ…, gatvių tinklÄ…, formÄ…, struktÅ«rÄ… ir galiausiai paÄių gatvių vardus. PÄ—sÄiųjų takai tai apjungÄ—, suriÅ¡o. Esamas gamtinis karkasas besiformuojanÄiÄ… struktÅ«rÄ… papildÄ— natÅ«raliu vandeniu (senai naudota alternatyva brangiems lietaus nuotekų tinklams – griovių, kanalų sistema – mikroklimatas, pramoga, bendruomeniÅ¡kumo ugdymas). PradÄ—jus gilintis į pagonių dievus pradÄ—jo aiÅ¡kÄ—ti bÅ«simų pastatų formos, spalvos, mažosios architektÅ«ros detalÄ—s. Pasirinkimas begalinis ir unikalus. Deja daug kas užmirÅ¡ta ir nebenaudojama.
„Būsto karjera“

 

Pamažu gimė ir būsto karjeros tema (pastatų tipai) gyvenimo rato, tėviškės, šiltos namo širdies (rato, sukimosi apie ugnį, vandenį) koncepcijos.
Sodybinio užstatymo koncepcijos

 

Nuo akmens amžiaus žmogaus (Å¡eimos, genties) gyvenimas visÄ… dienÄ… sukosi ratu apie vandenį ir ugnį. Amžiams bÄ—gant, bÅ«stas vis įgydavo naujas formas, bet iÅ¡ esmÄ—s per tÅ«kstanÄius metų nelabai kas ir pakito.
Kieme gyvenimas taip pat sukosi ratu apie šulinį, lauko virtuvę. Na gal tik reikėjo daugiau pastatų (tvarto, daržinės, svirno), didesnio kiemo arkliui su tempiamu vežimu apsisukti.
Tradicinės Klaipėdos krašto sodybos schema.
Šiais laikais žmogui dalies pastatų nebereikia, bet kiemo erdvę galima formuoti panašiais principais. Kaimynų namai puikiausiai tam tarnautų (sukuriamas privatumas, saugumas). Be abejonės, paties pastato planinė funkcinė schema jau kelia atitinkamus reikalavimus (negali būti planuojami langai į kaimyno kiemą). Arklį, vežimą pakeitė automobilis –neatsiejamas gyvenimo kasdienybės elementas. Dažno dabartinio kiemo elementai – terasa, kepsninė.
Surinkus lietaus vandenį nuo stogų ir kietų dangų, turėtume kieme ir vandens. Jis natūraliai išgarinamas (neapkraunami miesto tinklai, taupomos statybos lėšos, kiemo mikroklimatas) naudojamas laistymui ar net buityje kaip techninis vanduo.
Susikaupusio vandens perteklius nuteka į bendrus kvartalo kanalus  kurie tuo paÄiu yra tarsi barjeras (tvora) tarp kaimynų. Na, o žiemÄ… Äia galima palakstyti ir paÄiūžomis.
Na ir pagaliau šių dienų technologijų pasiekimai vis dažniau atsiranda mūsų kasdienybėje – žemės, vėjo, saulės energija – pagonybės dievai mūsų nebegąsdina, jie mums pradeda padėti. Žmogaus santarvė ir ryšys su gamta stiprėja.
Detalusis planas

 

Filosofuoti dar buvo galima iki begalybÄ—s – kokie vartai, kokie Å¡viestuvai, kokie namai, kokia jų apdaila ir t.t. TaÄiau reikia „dÄ—ti ant stalo produkciją“. 2006 metais padarÄ—me maketÄ… ir sÄ—dome prie detaliojo plano techninio darbo. Na pvz.: 200 sklypų, kiekvienas sklypas turi minimum 4-is kampus, vienas sklypo kampas (taÅ¡kas) turi dvi x, y koordinates iÅ¡ Å¡eÅ¡ių skaiÄių – tai milžiniÅ¡kas rankų ir akių darbas visus suvesti kompe į lenteles (padarysi kažkur klaidÄ… – nesueis plotai).
Na, o po to, siekiant įveikti biurokratinius barjerus, vyko alinantis, sunkus ir kankinanÄiai ilgas (2 metai) rutininis techninis darbas bei įvairiausios savivaldybÄ—s „prievolÄ—s“ (viso Tauralaukio gyvenvietÄ—s statistiniai skaiÄiavimai su galimybių studija, DanÄ—s upÄ—s patvankos studija, sklypo paieÅ¡ka mokyklai ir jai detaliojo plano rengimas, DanÄ—s upÄ—s pakranÄių teritorijų pritaikymo laisvalaikio ir sporto reikmÄ—ms detalusis planas, strateginis pasekmių vertinimas miesto urbanistikai, socialinei ir inžinerinei infrastruktÅ«rai, teritorijos įsisavinimo etapų rengimas ir dar dievai žino kas ir kam ir  t.t.)
Detaliuoju planu suformuoti 200 sklypų, iš jų 169 sklypai mažaaukštei ir 5 sklypai daugiaaukštei gyvenamai statybai.
Pagaliau darbas buvo baigtas, visų derinanÄių institucijų (gal kokių 15-os) patikrintas ir suderintas. IÅ¡auÅ¡o lemtinga diena – 2008 metų liepos mÄ—n 31 diena ir KlaipÄ—dos miesto Taryba prabalsavo, kad pritaria Å¡iam darbui. Detalaus plano projektas patvirtintas – darbas baigtas (mano galva didžiulÄ—s apimties niekam nereikalingas dokumentas). Na bet, reikia pailsÄ—ti ir gaivinti jau primirÅ¡tas įdÄ—jas bei pradÄ—ti projektuoti infrastruktÅ«rÄ…, pastatus.
Bet va tau ir devynios, pasirodo, kad už lango prasideda pasaulinė ekonominė krizė ir niekam nieko nebereikia. 2008-2016 m. įmonių bankrotai, turto dalybos, žemių sklypų skaidymai. Burbuliavo viskas kokius 7-8 metus. Tuose burbuluose nedaug kas ir „išgyveno“.
Na, o 2016-2017 m. pagaliau pirmieji atsigavimo ženklai – inžinerinių tinklų, kelių statyba.
TaÄiau po krizÄ—s sunkiai atsigaunantys statybos procesai  (pastatų projektavimas) rodo, kad greiÄiausiai be jau įregistruotų gatvių pavadinimų (AustÄ—jos, Žemynos, Gabijos ir t.t.) daugiau nieko ir nebus.
Ä® gyvenamosios aplinkos projektavimÄ… žiÅ«rima labai primityviai. Ir duotu atveju dirba jau visai kiti jauni architektai su visai kitomis vertybÄ—mis. Taikomi tipiniai projektai visai ne Å¡iai vietai. Bet pigiai, greitai ir su gražiais paveiksliukais (vizualizacijomis). Visuma, kas tas siekiamas galutinis rezultatas nelabai kas supranta. ValstybÄ—, savivalda, bankai, draudimo bendrovÄ—s Å¡iuo klausimu neturi nuomonÄ—s, vieningo sutarimo ir koncepcijos, todÄ—l natÅ«ralu, kad verslas sukasi pats kaip iÅ¡mano – greiÄiausiu ir paprasÄiausiu keliu. Deklaracijos pavirto į modernias „vizulkes“ ir rezultate vÄ—l viskas nuo pradžių – kiekvienas sklypo turÄ—tojas lipdosi pagal savo supratimÄ… gražiausiÄ… namelį, o mÅ«rininkas ar stalius duoda „labai naudingus“ patarimus ir „daro architektÅ«rą“. Gal taip ir turi bÅ«ti? Demokratija klÄ™sti, gyvenimo ratas sukasi.
Istorinis kelias

 

„Pirmosios žinios apie keliÄ… į KretingÄ… netiesiogiai pateikiamos, kai kretingiÅ¡kiai gavÄ™ dovanų žemÄ™ ir Kretingos pilį, iÅ¡ KalavijuoÄių ordino, atsimetus nuo krikÅ¡ÄionybÄ—s Lietuvos karaliui Mindaugui, sukilo ir buvo atjojÄ™ prie KlaipÄ—dos pilies, žvangino ginklais prie jos vartų erzindami riterius. Žinoma, paskui sekÄ— Ordino kerÅ¡to žygis prieÅ¡ KretingÄ…; pilis buvo paimta ir sunaikinta, pastatai sudeginti, įgula išžudyta, grobis pargabentas į KlaipÄ—dÄ… vežimais“ (J. Zembrickis, „KlaipÄ—dos karaliÅ¡kojo PrÅ«sijos jÅ«rų ir prekybos miesto istorija“, T.12002, p 44).

 

Svarbi ir 1390 m. Ordino sutartis su Žemaitija, kuri nurodÄ— tris prekyvietes žemaiÄiams: JurbarkÄ…, RagainÄ™ ir KlaipÄ—dÄ…. Pirmosios ir seniausios muitinÄ—s, vedusios į KlaipÄ—dÄ…, kaip nurodo istorikai buvo Palangoje ir Kretingoje. TodÄ—l prekÄ—s į PrÅ«sijÄ… galÄ—jo bÅ«ti gabenamos tik per Å¡ias muitines. Kaip raÅ¡o Z. Ivinskis „IÅ¡ KlaipÄ—dos per KretingÄ… Ä—jo ir kitas kelias Platelių link“. 1422 m. pasiraÅ¡ius Melno taikos sutartį atsirado realios galimybÄ—s prekybai ir mainams tarp KryžiuoÄių ordino ir Lietuvos bei Žemaitijos. Taika paskatino kelių plÄ—trÄ…, taÄiau ordinas 1481 m. siÅ«lÄ— senuosius kelius iÅ¡laikyti, nes prie jų buvo lengviau kontroliuoti prekes ir surinkti muitus. Naujų kelių statyba net buvo uždrausta. Taigi, istorinis kelias kažkada jungÄ™s KlaipÄ—dÄ… su EketÄ—s pilimi, tapo ir labai svarbiu prekybiniu keliu.
PagonybÄ—

 

Mokslo įrodyta, kad seniausia ir universali kulto forma pirmiausia reiškėsi gyvūnų, augalų ir kitų gamtos objektų garbinimu – totemizmu ir kai kurių gamtos objektų įdvasinimu – animizmu.
Pirmykštis totemizmas ir animizmas buvo glaudžiai susiję su magija. Tų vaizdinių pagrindu matriarchalinės santvarkos sąlygomis susidarė antgamtiškos zoomorfinės gyvūnų šeimininkės, kurios buvo prielaida formuotis pirmiausia zoomorfinio, vėliau ir antropomorfinio pavidalo moteriškosioms dievybėms, visatos šeimininkėms ir kitoms deivėms. Archeologų randamos įkapės labai daug pasako apie senovinę materialinę kultūrą. Aptinkama taip pat nemažai degintinių kapų.
SenovÄ—s lietuvių religija pagonybÄ— formavosi daug Å¡imtmeÄių. Jai darÄ— įtakos gamta, klimatas ir ekonominÄ—s gyvenimo sÄ…lygos. Pagonys tikÄ—jo, kad javų derlių, gyvulių auginimo, apskritai visų darbų sÄ—kmÄ™ ir žmonių sveikatÄ… lemia dangaus Å¡viesuliai saulÄ— ir mÄ—nulis ir gamtos jÄ—gos, labiausiai perkÅ«nas. Dievinamos gamtos buvo bijoma, jai buvo meldžiamasi. Gamtos jÄ—gų garbinimas bÅ«dingas pradinÄ—ms pagonybÄ—s stadijoms. MoteriÅ¡kosios dievybÄ—s, atsiradusios ir besiplÄ—todamos matriarchato laikais per ilgus tÅ«kstantmeÄius, patriarchate neteko pagrindinÄ—s savo reikÅ¡mÄ—s, nes jas sparÄiai keitÄ— vyriÅ¡kieji dievai. TaÄiau senosios deivÄ—s, tarp jų ir laumÄ—s, savo archaiÅ¡kus bruožus iÅ¡laikÄ— mitinÄ—je tautosakoje, ritualinÄ—se apeigose ir liaudies mene.
Vydūnas (Vilhelmas Storosta), tautos žadintojas iš Mažosios Lietuvos, buvo vienas pirmųjų moderniųjų Lietuvos mąstytojų, supratusių, kad lietuvių tautai reikalingi lietuviški dievai.
Nuo paleolito laikų (apie 25 tÅ«kst. pr.m.e.) lietuviai garbino savo dievus tÅ«kstanÄius metų, ir per tÄ… laikÄ… požiÅ«ris į juos smarkiai keitÄ—si. Vieni dievai tapdavo populiaresni, kiti nugrimzdavo į užmarÅ¡tį.
Å is procesas buvo dÄ—sningas – ankstyvuoju laikotarpiu Lietuvoje buvo labiau gerbiamos deivÄ—s, o vÄ—liau svarbiausiais tapo vyriÅ¡kos giminÄ—s dievai. GreiÄiausiai tai buvo reakcija į gyvenimo bÅ«do pasikeitimÄ… – kol lietuviai ramiai ir taikiai sau gyveno ir svarbiausia buvo geras derlius, daugiau dÄ—mesio buvo skiriama deivÄ—ms, kurios globoja namų židinį, žemdirbystÄ™ ir medžioklÄ™.
Kai į LietuvÄ… pradÄ—jo brautis krikÅ¡Äionys, ypaÄ kai kruvinieji „šventieji“ (pavyzdžiui, Bernardas Klervietis) ir Romos popiežiai pradÄ—jo skelbti kryžiaus žygius, ant lietuvių pagonių siundyti kraujo ir turto iÅ¡troÅ¡kusius XII a. katalikus, svarbiausia tapo karinÄ— sÄ—kmÄ—, ir daugiausia dÄ—mesio pradÄ—ta skirti vyriÅ¡kosios giminÄ—s – jÄ—gos, kalvystÄ—s ir karo – dievams.
Apeiginis saulės stabas, XIX a.
Lietuvos nacionalinis muziejus
Žemyna – augalų veÅ¡Ä—jimo ir žemÄ—s derlumo deivÄ—. ŽemÄ—s ir jos dievybių kultas pas mus, kaip ir kitose tautose, pradÄ—jo formuotis žiloje senovÄ—je, kai žmogus dar nesuprato daugelio gamtos reiÅ¡kinių. ŽemÄ™ jis Ä—mÄ— garbinti todÄ—l, kad ji davÄ— jam maistÄ…, vaisius. JÄ… laikÄ— maitintoja, žmonių neÅ¡iotoja, motina, Å¡venta. ŽemÄ— buvo tapatinama su moterimi, vaisingiausia iÅ¡ visų motinų, kuri gimdanti augmenijÄ…, žiedus, vaisius, javus, ir jos pagimdytais vaisiais minta visa gyvÅ«nija. ŽemÄ—s deivÄ— Žemyna, arba ŽemynÄ—lÄ— vÄ—lyvojoje pagonybÄ—s stadijoje buvo įsivaizduojama kaip jauna moteris su ryÅ¡kiais nÄ—Å¡tumo požymiais. Jos vyras buvÄ™s PerkÅ«nas ir su pirmu pavasario griaustiniu ir lietumi atneÅ¡davÄ™s Žemynai sÄ—klÄ…. Kaip po lietaus žemÄ— pasidaro sunki ir vaisinga, taip ir Žemyna apsunksta, tampa nÄ—Å¡Äia. Visi indoeuropieÄiai griežtai draudÄ— pavasario žemÄ™ trypti, muÅ¡ti, reikalavo su žeme elgtis Å¡velniai. Taip reikÄ—davo elgtis su Žemyna. Pavasarį, sutuoktuvių, gimdymo proga žmonÄ—s melsdavosi Žemynai, jÄ… buÄiuodavo, jai aukodavo. Žemynos kulto liekanų Lietuvoje bÅ«ta iki XX a.
Laukpatis (Laukpatimas) lietuvių mitologijoje – lauko, pasÄ—lių ir javų dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globÄ—jas. Jam meldžiamasi einant sÄ—ti ar arti. Jis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimių (lietaus, kruÅ¡os). Saugojo pasÄ—lius nuo ledų, kirminų ir kitokių negandų, rÅ«pinosi geru javų daigumu, augimu ir varpų branda, jų užderÄ—jimu. Laukpatis raÅ¡ytiniuose Å¡altiniuose minimas retai, o tautosakoje neiÅ¡liko jo net pÄ—dsakų. KaplinÄ—s žemdirbystÄ—s laikotarpiu lietuviai garbino deivę LaukpaÄiÄ…. Patriarchato laikotarpiu Å¡i deivÄ— buvo suvyriÅ¡kinta. Laukpatis – tapatinamas su Lauksargiu.
AustÄ—ja – biÄių ir bitininkystÄ—s deivÄ—, Å¡eimos gausintoja, iÅ¡tekanÄių ir nÄ—Å¡Äių moterų globÄ—ja. SpÄ—jama, jog jai aukotos pievos. AustÄ—ja susijusi su Žemyna. Jos abi susijusios su derlingumu, vaisingumu, nuotakomis, Å¡eimos gausÄ—jimu. AustÄ—ja yra Bubilo žmona.
Bubilas – bitininkystÄ—s dievas. Kai kurie mokslininkai spÄ—ja, jog jam aukotas medus (pirminiuose Å¡altiniuose minima, jog medus aukotas tiesiog dievui). ŽmonÄ—s tikÄ—jo, jog tai padeda bitÄ—ms geriau spiestis.
Medeina (Medeinas, MedeinÄ—) – kitas medžioklÄ—s ir miÅ¡kų deivÄ—s (galbÅ«t dievo) eufemizmas. MedeinÄ… dar XVI a. garbino valstieÄiai. Medeina – lietuvių miÅ¡ko deivÄ—, medžioklÄ—s globÄ—ja. Buvo tarp svarbiausių lietuvių oficialiojo panteono dievų kaip vienintelÄ— deivÄ—, jai aukojo Mindaugas. Medeina (ŽvorÅ«na) – miÅ¡ko žvÄ—rių valdovÄ— ir globÄ—ja, medžioklÄ—s dievaitÄ—.
Gabija – ugnies deivė, namų židinio globėja, kuriai kalbamos maldos, ji yra namų židinio, darnos, šeimos ir buities globėja, gyvenanti ugnyje, kartais tapatinama su ugnimi. Turi daug eufemistinių vardų.

 

„Tik Ugnis verÄia iÅ¡manymÄ… kreipti į dvasinÄ™ pusÄ™. IÅ¡ to pasidarÄ— lietuvių rimtas bÅ«das, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir Å¡iandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sÄ…monÄ—, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai Å¡viesa ir gyvybÄ—. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“.
Tu, Amžina Ugnie, būk maloni!
Tu išklausyk manęs nakties tamsoj.
Vydūnas
Aukuro ugnis – tai geriausia maldos tarpininkė. Per ugnį maldos žodžiai, pageidavimai, prašymai nueina Dievams bei Protėviams. Svarbiausios santuokos, krikštynų, vardo suteikimo apeigos atliekamos prie židinio tėvų ir protėvių akivaizdoje, todėl ji yra laikoma šventa, nesugriaunama. Gabija – ugnies deivė. Ji maitinama druska. Šventa Gabija, būk pasotinta. Prie Ugnies stato puodelį švaraus vandens, kad Ugnelė turėtų kuo nusiprausti.
Ugnies lytÄ—jimas – Å¡iÄ… žmogaus sielos Å¡varinimo apeigÄ… apraÅ¡Ä— L. KÅ¡ivickis „ŽemaiÄių senovÄ—je“ (1928, p. 85). Prie Dubysos Bubių piliakalnyje gyvenÄ™ trys žyniai. „Ant kalno rusÄ—jusi UgnelÄ—, kiekvienas ateidavÄ™s ten lyg iÅ¡pažinties ir laikydavÄ™s rankas ties Ugnimi kokia deÅ¡imt minuÄių, kol galÄ—jÄ™s pakÄ™sti, ir pasiÅ¡alindavÄ™s nusikratÄ™s visomis nuodÄ—mÄ—mis“.
Gabija – ugnies DeivÄ—, dar įvardijima kaip Pelengabija, Matergabija ir pan., namų židinio globÄ—ja. SÅ«kurÄ—lis arba Svastika – kryžma su užlenktais galais, tai iÅ¡plÄ—totas ugnies ženklas. V. TumÄ—nas mano, jog “baltai svastikÄ… siejo su Dievu, Saule, PerkÅ«nu, jo žmona Laima. Svastika – vienas iÅ¡ dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojanÄių motyvų. Jomis puoÅ¡iamos verpstÄ—s, jos tapomos ant kraiÄio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raÅ¡tus. MarguÄių raÅ¡tuose svastikos aptinkamos kaip stambÅ«s, savarankiÅ¡ki, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami marguÄio Å¡onuose, taip pat deriniuose su kitais statiÅ¡kais bei dinamiÅ¡kais ženklais. Svastikos dinamiÅ¡kumÄ… vaizdingai nusako liaudiÅ¡kas jos pavadinimas “sÅ«kurÄ—lisâ€.