„Rumpiškė“
IdÄ—jos autoriai:
architektai: Romas Gailius, Edmundas Andrijauskas
Projekto autoriai:
architektai: Algis Sviderskas, Romas Gailius.
KÅ«rybinio / Verslo projekto apimtis:
vadovas architektas: Romas Gailius
-
sugeneruoti ir išgryninti idėją
-
surasti ir įsigyti sklypą
-
surasti finansavimÄ…
-
parengti projektÄ…
-
pastatyti objektÄ…
-
realizuoti
Iniciatyva
Tuometinė Klaipėdos architektų sąjunga (berods tada vadovavo architektas Edmundas Benetis) gavo raštą-pasiūlymą iš miesto komjaunimo komiteto. Rašte buvo siūloma atvykti į miesto komjaunimo komitetą susitikti, padiskutuoti, aptarti miesto kūrybinio jaunimo bendradarbiavimo galimybių (perestroikos lozungai adresuoti į jaunimą). Tuo metu buvau trenkęs pareiškimą ant stalo ir išėjęs lauk iš miestų statybos projektavimo instituto taigi turėjau laisvo laiko. Apie tai visi kolegos žinojo – tai neturi ką veikti, tu ir eik pas tuos komjaunuolius. Nuėjau. Ten aš rusų kalba išklausiau kažkokių kliedesių apie bendradarbiavimą, draugystę visokių kitokių niekų, baigiant pagalvokite ir siūlykite. Visa esmė buvo tame, kad komunistų partija bijodama neprognozuojamų laisvos rinkos ar kapitalizmo pasekmių darė eksperimentą ir leido jaunimui kūrybiškai reikštis, bet tą daryti reikia per kontroliuojamus „savus“ komjaunimo komitetus. O, kad būtų dar aiškiau – tai prie komjaunimo komitetų buvo galima kurti taip vadinamus miesto kūrybinio jaunimo susivienijimus ir svarbiausia – ši visuomeninė organizacija galėjo banke turėti savo sąskaitą ir per ją vykdyti bet kokias ūkines veiklas ir finansines operacijas. Na bet apie tai aš suvokiau gerokai vėliau.
KomjaunuoliÅ¡ka žinia pasidalinau architektų sÄ…jungos valdyboje, niekam tai nepasirodÄ— įdomu-visi dirbo tuometiniuose rimtuose institutuose architektais, o Äia kažkokie komjaunimai siÅ«lo kažkÄ… daryti. Žodžiu jeigu nori, tai pats ir daryk tÄ… kažkÄ….
Ir dariau. Mintis buvo paprasta – norint bet kÄ… pradÄ—ti daryti reikia turÄ—ti įdÄ—jÄ… ir tam nors kažkokį pagrindÄ…, susitarimÄ…-sutartį. Per žiemÄ… uoÅ¡vių palÄ—pÄ—je, su uoÅ¡vio raÅ¡omÄ…ja maÅ¡inÄ—le susilipdžiau programÄ…, planus ir projektavimo darbų sutarties, darbų priÄ—mimo – perdavimo projektus ir nuneÅ¡iau komjaunuoliams – viskas gerai, tinka, dirbkite. Taip prasidÄ—jo mano pažintis su verslu. Lakstydavau su savo raudonu zaporožieÄiu (kupriuku) po miesto įmones, siÅ«lydavau visokias mano galva miestui reikalingas fix įdÄ—jas. Viena iÅ¡ jų buvo „sutvarkyti“ dujų fabrikÄ… pritaikant jaunimo poreikiams. Po to buvo architektÅ«rinis konkursas ir t.t…. Na bet tokios „miesto tvarkymo“ fix įdÄ—jos miesto įmonių vadovų nelabai domino, taÄiau pradÄ—jo sakyti, kad jiems patiems reikia architekto paslaugų (projektų) . Tada ieÅ¡kodavau kas juos padarys – siÅ«lydavau kolegoms architektams. Žodžiu kas norÄ—jo ir netingÄ—jo, atsirado galimybÄ— „prisidurti“ prie valdiÅ¡kos algos. Kartais ir visai neblogai. Taigi po visų vadybininkavimo reikalų ir pats vakarodavau iki iÅ¡naktų prie įvairiausių darbelių. Buvau jau sukÅ«rÄ™s Å¡eimÄ… taigi reikÄ—jo kažkaip ir pinigo Å¡eimai prasimanyti ir apie rytojų galvoti.
Tuo paÄiu tai buvo laikas kai apie tokius žodžius kaip mobilus telefonas, google, elektroninis paÅ¡tas ar feisbukas dar niekas nebuvo nei girdÄ—jes nei sapnuose regÄ—jÄ™s. Kai kas ant stalo jau turÄ—jo daiktÄ… kuris vadinosi kompjuteriu. TaÄiau kÄ… su juo veikti ir kam jis reikalingas?- žaidimams žaisti.
Kaip ir kodėl kilo tokia įdėja
Kažkaip  savaime, po truputi baigÄ—si vadybininko etapas. Å ermukÅ¡nių gatvÄ—je 26 name nuomavausi patalpÄ—les, jau buvo įkurta projektavimo įmonÄ—lÄ— ir su kolega architektu Algiu Svidersku dirbome. Tai buvo maždaug 1988 metai. Darbų buvo nelabai daug, o projektavimo institutai aplamai „merdÄ—jo“ Tai kÄ… daryti – skolindavausi pinigus, nupirkdavome sklypÄ…, suprojektuodavome gyvenamÄ… namelį ir statydavome. PaÄiai statybai susirasdavome kokį darbų vykdytojÄ…, tai paÄiÄ… statybÄ… jis ir organizuodavo taip sakant laisvu nuo darbo metų su neiÅ¡naudotais žmogiÅ¡kaisiais rezervais.
IÅ¡ Maskvos mums atvežė pirmuosius kelis kompjuterius, autocad programas – tai matyt pirmieji Lietuvoje pradÄ—jome taip dirbti – „kompiuteris padarÄ— brėžinius“ – sakydavo! Kartais jau ateidavo pasižiÅ«rÄ—ti ir kolegos – kas tas kompiuteris, kaip Äia su juo braižoma, kas tas ploteris. Na nebuvo tais laikais nei kursų, nei ko paklausti. Viskas taip sakant banksnojimo keliu. Kaip minÄ—jau, kolegos užsukdavo pasmalsauti, pasitarti. KartÄ… atÄ—jo (užsukdavo dažnai kavos iÅ¡gerti ar padiskutuoti) kolega architektas Edmundas Andrijauskas ir sako – kÄ… jÅ«s Äia Å¡… malate (turÄ—jo minty mÅ«sų namelius), va kaip Kanadoje žmonÄ—s dirba – ir rodo tokį planiukÄ…. Ten buvo parodytas toks vienas projektÄ—lis – city hous (dabar vadinamas kotedžas) kaip labai tinkamas užstatymo tipas esamų urbanistinių struktÅ«rų tankinimo metodas, įvairiems plyÅ¡iams tarp namų „užpildyti“. Kolega Edmundas norÄ—jo Å¡iaip paÅ¡posyti, bet … matyt mano ambicijos buvo užgautos. O kÄ…, nieko Äia ypatingo negi mes negalime taip ir dar geriau?
Dabar, po 30metų ir pats savo avantiūrizmu stebiuosi..
Sklypas
Parinkau vietą – man senai gerai žinomą sklypą. Tai mano vaikystės vietos tokia tuo metu apleista buvusi medinės vasaros estrados aikštelės, vėliau krepšinio aikštelė, o dar vėliau stiklo taros supirktuvė stovėjo. Dabar nebeveikė, apleista – žodžiu šiukšlinėlis. Su Algiu Svidersku pradėjom dėlioti kompe ką ir kaip ten galėtume padaryti. Nežinau kiek tikėjo kiek netikėjo kolegos Edmundas ir Algis mano avantiūra, bet dirbome. Aš su Algiu daugiau prie kompo įdėjai išminkyti, Edmundas – su miesto valdžia dėl sklypo susitarti. Na pridarėme krūvas visokiausių variantų, maketų ir t.t. Laikas bėgo – gal jau kokie antri metai prie tos fix įdėjos, bet sklypo (dokumento) kaip nėr taip nėr. Vieną gražią dieną Edma atėjo ir pasakė – padariau viską ką galėjau, ką daryti toliau, nebežinau. Jūs kaip norite, bet aš pasuoju.
Buvo jau 1990metai. Tai ką daryti toliau? Tiek laiko, tiek darbo įdėta ir viską mesti? Na ne, susikroviau į mašiną visus maketus, brėžinius ir išvažiavau į Vilnių pas tuometinį statybos ir architektūros ministra, architektą Algimantą Nasvytį. Visiškai jo nepažinojau ir gyvenime nebuvau matęs, bet telefonu pažadėjo man rasti kokį 10min ir priimti.
Ir priÄ—mÄ— ir prakalbÄ—jome gal kokias 2-3 valandas. Žodžiu jam patiko viskas ir įdÄ—ja ir poreikis ir jaunatviÅ¡kas entuziazmas. IÅ¡siskiriant pažadÄ—jo nedaug – paskambinti miesto merui (tuomet buvo Povilas Vasiliauskas) pakalbÄ—ti, paraginti daryti. Taigi galÄ—Äiau kolegÄ… architektÄ… AlgimantÄ… Nasvyti vadinti blokuotų gyvenamų namų Lietuvoje krikÅ¡tatÄ—viu.
Ir paskambino. Už kelių savaiÄių ir sklypo parinkimo aktÄ… ir miesto valdybos sprendimas gulÄ—jo ant mano stalo.
Projektavimas
Visą koncepciją jau buvome senai pasidarę, dabar (gavus sklypą) reikėjo tik sulipdyti oficialų projektą ir atlikti formalumus-suderinimus.
Ä® sklypÄ… mums tilpo Å¡eÅ¡ių metrų ploÄio 7 blokuojami gyvenami namai.
Vieno kotedžo bendras plotas: 180 kv/m
-
rūsys: 52 kv/m
-
garažas: 22 kv/m
-
kiemelis terasa: 40 kv/m
Taip atrodė projektas – jame viso 3-5 mašinėle rašyti lapai ir keli atšviesti popieriai bei koks 10 brėžinukų. Viskas, visiems buvo viskas aišku. Biurokratijos minimaliai. Suderinta.
Kokie buvo laikai
1987-1991 metai – Lietuva sudÄ—tinÄ— Tarybų SÄ…jungos dalis – tuo metu mes buvo viena iÅ¡ taip vadinamu broliÅ¡ku respubliku. M. GorbaÄiovo laikai – visoje sÄ…jungoje vyrauja perestroijkos dvasia ir siautÄ—ja socialistinio kapitalizmo vÄ—jai. Komunistų partija vaidina, kad Å¡iuos procesus kontroliuoja, bet realiai tai pavieniai kompartijos veikÄ—jai Å¡iuos procesus inicijuoja ir organizuoja.
GatvÄ—se kaip grybai dyksta įvairiausi kioskai, jau atsiranda vienas kitas užsienietiÅ¡kas lengvasis automobilis (inomarka), kuriasi – taip vadinami kooperatyvai, siuva džinsus, striukes, mezga ir visa tai gabenama į didžiÄ…jÄ… RusijÄ…. Ten jau senai parduotuvių lentynos tuÅ¡Äios, ji alkana ir „praryja“ viskÄ…. Ne vienas po tokių kelionių ir amžinai nebegrįžo. Na o iÅ¡ ten grįžta metalas, nafta, mediena ir kitokios gÄ—rybÄ—s – kompiuteriai, valiuta, konjakas. Kuriasi įvairiausios firmelÄ—s pvz. turizmo kurios užsako karinius lÄ—ktuvus ir tautieÄiai tuntais skrenda į Kinijos turgus, perka ir gabena namo didžiausias languotas taÅ¡es pigių gÄ—rybių.
PanaÅ¡iu laiku, atÅ¡ilus politiniam klimatui, buvo atvažiavÄ™s mano dÄ—dÄ— iÅ¡ Australijos. Žmogus buvo labai nustebÄ™s, kad mes visai normaliai gyvename (įsivaizdavo, kad vaikÅ¡tome su vatuÅ¡komis – tokios sovietinÄ—s striukÄ—s dar „šimtasiÅ«lÄ—mis“ vadinamos ), bet niekaip negalÄ—jo suprasti, kaip Äia taip yra – visi sÄ—dime be darbo, parduotuvÄ—s tuÅ¡Äios, bet prie Å¡napso gatvÄ—se nusidriekusios „kilometrinÄ—s“ eilÄ—s – kur jÅ«s tÄ… Å¡napsÄ… dÄ—site? Nesuprato žmogelis, kad mes taip „įsisaviname“ iÅ¡duotas talonų normas. NeiÅ¡manÄ— „kapitalizmo auka“ brandaus socializmo iÅ¡gyvenimo principo – Äiupk kÄ… gali (hvataj Å¡to možes), duoda imk, muÅ¡a bÄ—k.
GatvÄ—se, ant namų dar pilna didžiausių raudonų komunistinių transparantų su Å¡Å«kiais „ekonomika turi bÅ«ti ekonomiÅ¡ka“, „tegyvuoja XXVII komunistinÄ—s partijos suvažiavimas“ – žinoma, viskas rusų kalba. Na, o kadangi architektai nemoka nei į Kinijos turgų nuskristi, nei į Vokietijos automobilių turgų pas turkus nuvažiuoti, nei kokios striukÄ—s sukurpti, tai darydavo architektÅ«rinius konkursus. Pavyzdžiui, vienas iÅ¡ jų – 30-50 m aukÅ¡Äio tautų draugystÄ—s monumento Baltijos ir Taikos prospektų žiede. Kažko tokio norÄ—jo miesto valdžia.
Pirmo aukšto planas
Pirmas aukÅ¡tas skirtas įėjimui-tambÅ«rui, nedidelÄ— prieÅ¡kambario zona iÅ¡ kurios galima patekti į garažą, nusileisti vienu laiptinÄ—s marÅ¡u į rÅ«sį (sporto salytÄ—, pirtelÄ— ar pn.) arba pakilti vienÄ… marÅ¡Ä… aukÅ¡tyn į bendro kambario zonÄ…. Viso rÅ«sio grindys numatytos lygios (pigiau) todÄ—l garaže gavosi skylÄ— po automobiliu (garažo duobÄ—) papildoma 1,5m aukÅ¡Äio patalpa įvairiausiems rakandams – automobilio padangoms, dviraÄiams ir pn.. Dabar tai juoka kelia, bet tada – garažas, duobÄ— – patalpa – liuks , dideli privalumai J. VÄ—liau su tuo turÄ—jau daug problemų registruojant pastatÄ…. Kažkokia nesamonÄ— Äia, taip nebÅ«na – kas Äia butas su garažu? Ar Äia namas ar daugiabutis su garažais, taip nebÅ«na, nesÄ…monÄ— – rodÄ— savo valdžiÄ… pastatų inventorizavimo biuro (dabar registrų centras) virÅ¡ininkai. Na bet…
Antro aukšto planas
Pakilus pusÄ™ marÅ¡o iÅ¡ apaÄios patenkame į bendro kambario erdvÄ™. Å iÄ… erdvÄ™ sudaro reprezentacinÄ—-prieÅ¡kambario zona su židiniu, valgomojo zona su virtuve, kuriÄ… galima uždengti stumdomos pertvaros pagalba. IÅ¡ virtuvÄ—s ir valgomojo zonos galime iÅ¡eiti į 40kv/m terasÄ…. Na o pakilus dar vienu marÅ¡u (1,5m) patenkame į bendro kambario poilsio zonÄ….
TreÄio aukÅ¡to planas
IÅ¡ bendro kambario pakilus dar 1,5 patenkame į miegamųjų zonÄ… – tÄ—vų miegamasis su garderobine ir savo vonios kambariu arba dar 1,5m aukÅ¡Äiau 2 vaikų kambariai su savo atskiru sanmazgu. Abi vonios patalpos turi natÅ«ralų apÅ¡vietimÄ… – labai saulÄ—tos ir Å¡iltos nes jas visÄ… dienÄ… patenka natÅ«ralus apÅ¡vietimas per stoglangius. Å viesos „šulinys“ leidžiasi per du aukÅ¡tus iki židinio. Tai kaip ir vidinÄ— oranžerija kambariniams aukÅ¡tiems augalams.
Jei pakiltume dar 1,5m – vienu laiptų maršu, patektume ant savo stogo – terasos.
Keli statybos proceso vaizdeliai
-
AnkstyvÄ… pavasarį pradÄ—jome kasti duobÄ™ ir kalÄ—doms jau pastato tÅ«ris stovÄ—jo. Bet kokia statybinÄ— medžiaga buvo problema ir deficitas, o tokių pastato elementų kaip durys, vartai, langai pasirinkimo iÅ¡ viso nebuvo. ViskÄ… projektavome ir gaminomÄ—s patys. Na pavyzdžiui apie tokiodaikto kaip stiklo paketas langams dar niekas negamino – langus projektavome ir gaminomÄ—s patys. Praeiviai stebÄ—dami statybÄ… kuždÄ—josi, va Äia tai statyba, visur statybos sustojo, o Äia visko yra nes …. vokieÄiai stato.
-
Įsilingavus statybos darbams prasidėjo Rusijos blokada. Tratktoriai , kamazai stovi be kuro. Ką daryti? Sėdu vakare į savo žiguliuką, prisikabinu lengvojo automobilio priekabėlę „zubrionok“ ir per kuršių Neriją dumiu į Kaliningrado srytį. Ryte esu jau Klaipėdoje ir visiems išdalinu saliarką. Dirbame toliau.
-
Statybos aikÅ¡telÄ—je reikia telefono. Kur gauti? Susitariame su gyventoju, leidžia pasijungti nuo savÄ™s – iÅ¡ penkto daugiabuÄio aukÅ¡to atsitempiame laidÄ…. Kad niekas nenutrauktų apvyniojame apie elektros apÅ¡vietimo stulpÄ… ir galÄ… įkiÅ¡ame į stulpo paskirstymo dėžutÄ™. Smalsaudamas praeivis žiÅ«ri -atvažiuoja darbų darbų vykdytojas Petras, sustoja prie stulpo, atsidaro dureles , prisikabina diskinį telefonÄ… ir rÄ—kia kažkam , kad dar neatvežė plokÅ¡Äių.
-
Atvažiuoja iÅ¡ savivaldybÄ—s miesto statybų ( kapitalinÄ—s statybos skyriaus) virÅ¡ininkas ir pradeda klykti – kas tu toks , kad Äia mieste statai daugiabuÄius (iki Å¡iol tai dirbo tik valstybinÄ—s statybos įmonÄ—s), kas tau leido ir pn. Ä®kala administracinÄ™ baudÄ… už ne vietoje sandÄ—liuojamas perdangos plokÅ¡tes.
1993 m. fotofiksacija
Ant stogo – Å¡io objekto statybos darbų vadovas – Stasys Stuopelis (kairÄ—je), architektai – Linas Jurgaitis (centre) ir Algis Sviderskas (deÅ¡inÄ—je).
Lietuvą pradeda zonduoti vakarų statybinių medžiagų gamintojai. Tai matomai buvo pirmas objektas Lietuvoje, kuriame sumontuoti DEVI grindų šildymo elektriniai kabeliai. Per šį objektą į Lietuvą atėjo Švedų koncerno Tarket PVC dangos. Šiame objekte buvo mokymi darbuotojai kaip kloti šią grindų dangą. Tai buvo grindų dangų uab „Aklota“ pradžiamokslis. Čia užgimė ir statybos įmonės „Čiukuras“ iš kurios vėliau atskilo ir susiformavo „Viremida“, „Kegesa“.
1995 m. fotofiksacija
Na, o po 20 metų savininkai jau savo iniciatyva pakeitÄ— kai kuriuos pastato elementus, bet iÅ¡ esmÄ—s nelabai kas pakito. Pardavimo portaluose teko matyti reklamÄ…, kurioje teigiama – parduodamas kotedžas pastatytas pagal amerikietiÅ¡kÄ… projektÄ…. TaÄiau nieko bendro nei su vokieÄiais, nei su amerikieÄiais Å¡is objektas neturi – tai iÅ¡skirtinai lietuviÅ¡kas produktas sugalvotas ir realizuotas architektų Romo Gailiaus ir Algio Svidersko.
2015 m. fotofiksacija
Tuo paÄiu metu, na gal metų skirtumu darÄ—me ir 14-os blokuotų namų su visuomenine dalimi kompleksiukÄ… NaikupÄ—s gatvÄ—je (Nachimovo). Bet Äia jau kita istorija.
Kotedžai Naikupės g.
1994-95 m. fotofiksacija
