Tauralaukio istorija - TAU Projektai

Trumpa Tauralaukio

istorinė apžvalga

 

Teritorija yra šalia buvusio Mažojo Tauralaukio (vok. Kleine Tauralauken) dvaro, nuo 1923 m. vadinamo Tauralaukėliais. Mažojo Tauralaukio dvaras įkurtas XVI a. Tuomet jis buvo sudarytas iš dviejų dvaro valdų. Pirmoji įkurta 1539 m., jai suteiktas kilmingojo – kulminio dvaro statusas 1640 m. Antroji valda susiformavo 1598 m. Abi dvaro valdas 1672 m. įsigijo Klaipėdos komendantas Johann Lobell. Nuo to laiko dvaras nebebuvo skaidomas.
XVII-XIX a. dvaras priklausė įvairiems savininkams: 1694 m. savininku minimas Gerhard von Renne, nuo 1704 m. dvaras priklausė Grothus, 1741-1840 m. Kolb, 1840-1876 m. Sperber šeimoms. XIX a. pradžioje savininkai dažnai keitėsi.
Po Pirmojo Pasaulinio karo dvarą įsigijo Emil Baltzer, atvykęs iš Osterodės. Baltzer šeimai dvaras priklausė iki 1944 m. 1907 m. dvarui priklausė 363 ha žemės. Buvo verčiamasi olandiškų galvijų, veislinių kiaulių auginimu.
Dvarvietė nuo XVII a. pabaigos buvo žinoma kaip mėgstama klaipėdiečių užmiesčio išvykų vieta. Danės slėnio miške / parke buvo įrengtos karuselės, kėglių, biliardo salės. Šiame dvare ir parke ne kartą 1807 m. lankėsi Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize bei dvariškiais. Vėliau ne kartą karališkosios šeimos nariai lankėsi Mažajame Tauralaukyje. 1890 m. Tauralaukyje svečiavosi Vokietijos imperijos kaizeris Vilhelmas.
XIX a. pradžioje – XX a. pradžioje Mažojo Tauralaukio dvaro teritorijoje veikė restoranas, priklausęs dvarui. 1877 m. nutiestas pėsčiųjų takas iš Klaipėdos. Nuo XIX a. 3–iojo dešimtmečio į Tauralaukį plaukė laivai. 1900 m. slėnyje buvo pastatytas akmuo Luizės atminimui. XX a. pradžioje buvo išplanuotas naujas pramogų parkas.
Dvaro sodyba buvo iÅ¡sidėsčiusi kairiajame Dangės krante, nuo XVII a. antros pusės žymima dabartinio dvaro vietoje. 1757 m. Rusijos įsiveržimo į PrÅ«siją metais dvaras buvo nuniokotas. IÅ¡likęs dvaro pastatų kompleksas susiformavo XIX – XX a. pradžioje. Sodybos pastatai buvo iÅ¡sidėstę aplink stačiakampio plano kiemą. Dvaro rÅ«mai, pieninė, kalvė įsikÅ«rė vakarinėje sklypo dalyje. Ūkiniai pastatai – tvartai, daržinė – rytiniame, pietrytiniame pakraÅ¡tyje. Pietinėje pusėje stovėjo gyvenamieji namai darbininkams, tarnautojams.
Tauralaukio apylinkės žmones traukė labai seniai. Šalia Dangės upės augo ąžuolynai, užliejamose lankose vešėjo pievos. XIX a. 7–8 dešimtmečiais Spirkių apylinkėse 3–4 m. žemiau slėnio lygio upė išplovė daug storų ąžuolų kamienų. Ąžuolų šiose vietose yra ir dabar. XIV–XVII a. Tauralaukis buvo didelis valdų kompleksas. XVI–XIX a. jo teritorijoje susidarė keli dvarai bei atskiros valdos. Tiesa, dokumentuose vietovardis Tauralaukis – Tauerlauken pasirodė gerokai vėliau, nei buvo paminėtas dvaras.
Mokesčių mokėtojų sąraÅ¡e raÅ¡omas Å¡ios valdos pavadinimai „Tawerlacken“, „Tauerlaucken“ bei „Thawerlaocke“. Akivaizdu, kad vietovardis kilo iÅ¡ dviejų žodžių: „Tauer“ ir „Laucken“. Pirmasis – „Tauer“ – taurė, indas, slėnis arba tauras – seniai iÅ¡nykęs žvėris, dabartinių galvijų protėvis. Antrasis dėmuo reiÅ¡kia lauką, t. y. žemę arba viensėdį (Karal.210).
Dvarvietės kompleksas išliko iki šių dienų. Po karo dvaro rūmų priestate veikė kultūros namai, rodytas kinas. Tebėra ūkiniai pastatai – tvartai. Palei gatvę stovi kumečių, prižiūrėtojų namai. Vertingi ir senojo dvaro parko likučiai. Išlikusios apleistos dvaro kapinaitės. Saugomas mitologinis ir gamtos paminklas „Velnio akmuo“. Apie jį užrašyti keli padavimai.“ Dainius Elertas. Klaipėdos dvarai. 2005 Libra Memelensis
Sovietmečiu teritorijoje buvo vystoma aktyvi žemės ūkio veikla. Įkurtas „Tauralaukio tarybinio ūkio šiltnamių kombinatas“. 2005 m. teritorijoje vystyta veikla sustojo, esami pastatai apleisti, kai kurių likę tik liekanos. Gretimybėse statomas gyvenamasis kvartalas „Dvaro slėnis“. Teritorija yra ramiame ir apleistame gamtos kampelyje šalia Dangės upės, šalia miško, Klaipėdos miesto pakrašty.

 

Å altiniai:

 

– K. Demereckas „Klaipėdos dvarai“ Klaipėda 2005. Autoriai: K. Demereckas, D. Elertas, Z. Genienė, J. ValančiÅ«tė.

 

– K. Demereckas „Klaipėdos istoriniai parkai ir želdiniai“ Klaipėda 2014.
2004 metų fotofiksacija