Teritorija yra šalia buvusio Mažojo Tauralaukio (vok. Kleine Tauralauken) dvaro, nuo 1923 m. vadinamo Tauralaukėliais. Mažojo Tauralaukio dvaras įkurtas XVI a. Tuomet jis buvo sudarytas iš dviejų dvaro valdų. Pirmoji įkurta 1539 m., jai suteiktas kilmingojo – kulminio dvaro statusas 1640 m. Antroji valda susiformavo 1598 m. Abi dvaro valdas 1672 m. įsigijo Klaipėdos komendantas Johann Lobell. Nuo to laiko dvaras nebebuvo skaidomas.
XVII-XIX a. dvaras priklausė įvairiems savininkams: 1694 m. savininku minimas Gerhard von Renne, nuo 1704 m. dvaras priklausė Grothus, 1741-1840 m. Kolb, 1840-1876 m. Sperber šeimoms. XIX a. pradžioje savininkai dažnai keitėsi.
Po Pirmojo Pasaulinio karo dvarÄ… įsigijo Emil Baltzer, atvykÄ™s iÅ¡ OsterodÄ—s. Baltzer Å¡eimai dvaras priklausÄ— iki 1944 m. 1907 m. dvarui priklausÄ— 363 ha žemÄ—s. Buvo verÄiamasi olandiÅ¡kų galvijų, veislinių kiaulių auginimu.
DvarvietÄ— nuo XVII a. pabaigos buvo žinoma kaip mÄ—gstama klaipÄ—dieÄių užmiesÄio iÅ¡vykų vieta. DanÄ—s slÄ—nio miÅ¡ke / parke buvo įrengtos karuselÄ—s, kÄ—glių, biliardo salÄ—s. Å iame dvare ir parke ne kartÄ… 1807 m. lankÄ—si PrÅ«sijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize bei dvariÅ¡kiais. VÄ—liau ne kartÄ… karaliÅ¡kosios Å¡eimos nariai lankÄ—si Mažajame Tauralaukyje. 1890 m. Tauralaukyje sveÄiavosi Vokietijos imperijos kaizeris Vilhelmas.
XIX a. pradžioje – XX a. pradžioje Mažojo Tauralaukio dvaro teritorijoje veikÄ— restoranas, priklausÄ™s dvarui. 1877 m. nutiestas pÄ—sÄiųjų takas iÅ¡ KlaipÄ—dos. Nuo XIX a. 3–iojo deÅ¡imtmeÄio į Tauralaukį plaukÄ— laivai. 1900 m. slÄ—nyje buvo pastatytas akmuo LuizÄ—s atminimui. XX a. pradžioje buvo iÅ¡planuotas naujas pramogų parkas.
Dvaro sodyba buvo iÅ¡sidÄ—sÄiusi kairiajame DangÄ—s krante, nuo XVII a. antros pusÄ—s žymima dabartinio dvaro vietoje. 1757 m. Rusijos įsiveržimo į PrÅ«sijÄ… metais dvaras buvo nuniokotas. IÅ¡likÄ™s dvaro pastatų kompleksas susiformavo XIX – XX a. pradžioje. Sodybos pastatai buvo iÅ¡sidÄ—stÄ™ aplink staÄiakampio plano kiemÄ…. Dvaro rÅ«mai, pieninÄ—, kalvÄ— įsikÅ«rÄ— vakarinÄ—je sklypo dalyje. Ūkiniai pastatai – tvartai, daržinÄ— – rytiniame, pietrytiniame pakraÅ¡tyje. PietinÄ—je pusÄ—je stovÄ—jo gyvenamieji namai darbininkams, tarnautojams.
Tauralaukio apylinkÄ—s žmones traukÄ— labai seniai. Å alia DangÄ—s upÄ—s augo ąžuolynai, užliejamose lankose veÅ¡Ä—jo pievos. XIX a. 7–8 deÅ¡imtmeÄiais Spirkių apylinkÄ—se 3–4 m. žemiau slÄ—nio lygio upÄ— iÅ¡plovÄ— daug storų ąžuolų kamienų. Ąžuolų Å¡iose vietose yra ir dabar. XIV–XVII a. Tauralaukis buvo didelis valdų kompleksas. XVI–XIX a. jo teritorijoje susidarÄ— keli dvarai bei atskiros valdos. Tiesa, dokumentuose vietovardis Tauralaukis – Tauerlauken pasirodÄ— gerokai vÄ—liau, nei buvo paminÄ—tas dvaras.
MokesÄių mokÄ—tojų sÄ…raÅ¡e raÅ¡omas Å¡ios valdos pavadinimai „Tawerlacken“, „Tauerlaucken“ bei „Thawerlaocke“. Akivaizdu, kad vietovardis kilo iÅ¡ dviejų žodžių: „Tauer“ ir „Laucken“. Pirmasis – „Tauer“ – taurÄ—, indas, slÄ—nis arba tauras – seniai iÅ¡nykÄ™s žvÄ—ris, dabartinių galvijų protÄ—vis. Antrasis dÄ—muo reiÅ¡kia laukÄ…, t. y. žemÄ™ arba viensÄ—dį (Karal.210).
DvarvietÄ—s kompleksas iÅ¡liko iki Å¡ių dienų. Po karo dvaro rÅ«mų priestate veikÄ— kultÅ«ros namai, rodytas kinas. TebÄ—ra Å«kiniai pastatai – tvartai. Palei gatvÄ™ stovi kumeÄių, prižiÅ«rÄ—tojų namai. Vertingi ir senojo dvaro parko likuÄiai. IÅ¡likusios apleistos dvaro kapinaitÄ—s. Saugomas mitologinis ir gamtos paminklas „Velnio akmuo“. Apie jį užraÅ¡yti keli padavimai.“ Dainius Elertas. KlaipÄ—dos dvarai. 2005 Libra Memelensis
SovietmeÄiu teritorijoje buvo vystoma aktyvi žemÄ—s Å«kio veikla. Ä®kurtas „Tauralaukio tarybinio Å«kio Å¡iltnamių kombinatas“. 2005 m. teritorijoje vystyta veikla sustojo, esami pastatai apleisti, kai kurių likÄ™ tik liekanos. GretimybÄ—se statomas gyvenamasis kvartalas „Dvaro slÄ—nis“. Teritorija yra ramiame ir apleistame gamtos kampelyje Å¡alia DangÄ—s upÄ—s, Å¡alia miÅ¡ko, KlaipÄ—dos miesto pakraÅ¡ty.
Å altiniai:
– K. Demereckas „KlaipÄ—dos dvarai“ KlaipÄ—da 2005. Autoriai: K. Demereckas, D. Elertas, Z. GenienÄ—, J. ValanÄiÅ«tÄ—.
– K. Demereckas „KlaipÄ—dos istoriniai parkai ir želdiniai“ KlaipÄ—da 2014.
