Titnagas
Mano istorija su pastatu Titnago g. 10 prasidÄ—jo gal kokiais 1989 -1990 metais.  KartÄ…, kažkokiais reikalais bendraujant su KlaipÄ—dos miesto vyriausiu architektu Almantu Mureika, jis pasiteiravo ar man nereikia kÅ«rybinių dirbtuvių ir ar nenorÄ—Äiau imtis sutvarkyti gražaus dar tebestovinÄio pastatuko. Manau protingas ir iÅ¡manus žingsnis stengiantis nors kažkÄ… dar iÅ¡saugoti ir stabdyti uostininkų plÄ—tros apetitus. Patalpų reikÄ—jo, tad užkibau ant to kabliuko. Nelabai supratau apie kokį pastatÄ… eina kalba, tad nuvažiavau apsižiÅ«rÄ—ti.
Pamenu buvo pavasaris – gal gegužės mÄ—nuo, gamta Å¡viežiai pabudusi, viskas žaliuoja skaisÄia žaluma. Privažiavimas puikiausiu akmeniniu grindiniu senÄ…ja Uosto gatve, sankryžoje mÄ—tosi dar nenugvelbtos reklaminÄ—s tumbos likuÄiai. Å alia, didžiulis senas uosis, aplink žmogeliai rausia daržų lysves, kažkÄ… sodina, o netoliese kažkas rÅ«ko mÄ—sÄ… metalinÄ—je baÄkoje. Akyse net skaudu nuo žydinÄių pienių geltonumo. Pats miesto centras, Å¡alia uostas, o Äia jautiesi kaip kokiam kaime. Ir Äia stovi apleistas namelis vaiduoklis kiauromis angomis, bokÅ¡telis vos besilaiko, baisu net Å¡alia praeiti. Labai keista nuotaika apÄ—mÄ—. Kažkokia nereali stalkeriÅ¡ka atmosfera. VelniÅ¡kai įdomu! Bet kaip sutvarkyti, nuo ko pradÄ—ti, už kÄ… ??? Begale klausimų ir jokių atsakymų neturÄ—jau, bet…. neužilgo iÅ¡sinuomavau Å¡iÄ… griuvenÄ… ir taip sakant „apsiženijau“. Pagal nuomos sutartį privalÄ—jau šį pastatÄ… saugoti. Kad miestelÄ—nai visai neiÅ¡neÅ¡iotų po plytÄ… užkaliau angas lentomis ir pradÄ—jau organizuoti projektavimÄ….
Tuometinis KlaipÄ—dos valstybinis restauravimo-projektavimo Institutas (tuo metu tik jis turÄ—jo teisÄ™ projektuoti tokius objektus), vadovas RiÄardas Valatka, o projekto vadovas Edmundas Andrijauskas atliko įvairiausius tyrimus. Mes su kolega architektu Algiu Svidersku pasidarÄ—me pritaikymo projektavimo biurui projektinÄ™ dalį. PrasidÄ—jo projekto derinimo procesas, kuris truko gal kokius 2-3 metus. Kokių tik iÅ¡sidirbinÄ—jimų ir cirkų nebuvo, kad ne taip saugome, kad keiÄiame vidaus iÅ¡planavimÄ…, nenumatome Å¡ilkinių tapetų ir sieninių panelių ir t.t.. PikÄiausia ir skaudžiausia, kad savo paraÅ¡Ä—lį suraityti atsisakydavo kolegos derintojai – architektai patapÄ™ virÅ¡ininkÄ—liais. Vieni atseit bijojo kÄ—dÄ™ prarasti, kiti gal pavydÄ—jo ar vaidino spektaklį ir t.t. NebeapsikentÄ™s paskambinau į Vilnių tuometiniam visų paminklų saugojimo virÅ¡ininkui, kolegai Vytautui Zubovui. Atvažiavo žmogus į KlaipÄ—dÄ…, mandagiai sustatÄ— visus ant „žemÄ—s“, atskyrÄ— „pelus nuo grÅ«dų“ ir „leido“ derinti.
Tuo metu, tokio pobÅ«džio statybos darbus galÄ—jo atlikti tik statybinkai restausratoriai (sovietinis planinis monopolis) tad susitarti su valstybine įmone buvo ne menkas iÅ¡Å¡Å«kis. Na , bet vakarietiÅ¡ki blizguÄiai ir deficitas rado sprendimÄ…. Statybinkai gavo leidimÄ… pradÄ—ti dirbti. Per metus – du aptvarkÄ— pastato tÅ«rį, taip sakant stabilizavo avarinÄ™ bÅ«klÄ™. Darbų kokybÄ— baisi, kaina beprotiÅ¡ka tad toliau, pagal iÅ¡gales – taip sakant laisvalaikiu, lipdžiau pats. Tada prasidÄ—jo valstybÄ—je visuotina privatizacija, teko kÄ… padariau iÅ¡ valstybÄ—s dar ir nusipirkti. Na bet per kokius 5-is metus po truputį užsibaigiau ir įsirengiau.
Šiame namelyje vienu metu dirbo apie 15-20 žmonių iš kurių gal koks 10-15 jaunų architektų. Čia parengti daugiau nei 200 įvairiausių projektų miestui. Čia ne viena dešimtis jaunų architektų mokėsi žengti pirmuosius profesinius žingsnius. Stengėmės, dirbome miestui.
Per laikÄ… keitÄ—si statybinÄ—s medžiagos, technologijos, patirtis, reikalavimai, galimybÄ—s tad per 30 metų iki 2016 metų, Å¡is pastatas atkentÄ—jo dar du rimtus patalpų remontus. Paskutinis ir rimÄiausias 2015-2016 metais.
Taip jau susiklostÄ— aplinkybÄ—s, kad 2015 metais teko imtis paskutinÄ—s (tikiuosi) rekonstrukcijos. Suplanuoti neesmininiai plano pakeitimai, taÄiau sienų, stogo apÅ¡iltinimas, langų, Å¡ildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir silpnų srovių sistemų pakeitimai buvo naujas iÅ¡Å¡Å«kis. TaÄiau su kolega architektu Mindaugu Savicku ir sÅ«numi Viliumi per porÄ… metų įveikÄ—me. MindÄ— „revitavo“ mano užmaÄias ir talkino savaitgaliais prie visokiausių monotoniÅ¡kų juodų statybinių darbų, o su Viliumi per dienas karstÄ—mÄ—s pastoliais, ardÄ—me, griovÄ—me ir Å¡iaip darÄ—me viskÄ…. Na jei ne Vilius tai vargu ar bebÅ«Äiau įveikÄ™s šį, kaip dabar madinga sakyti „projektą“.
Taigi aš, po krizės ir kitokių negandų, ant pastolių rimtai pravėdinau galvą bei pramankštinau sąnarius, o mano jaunimui Mindaugui ir Viliui buvo labai gera architekto, statybininko, vadybininko praktika.
Istorija
Kadaise Äia buvo vienas tankiausiai užstatytų KlaipÄ—dos priemiesÄių. Å is namas stovÄ—jo paÄiame senojo VitÄ—s kvartalo centre, kur buvo įsikÅ«rusi jo valdyba, pradinÄ— mokykla, senoji VitÄ—s karÄema bei „GelbÄ—jimo Armijos“ bÅ«stinÄ—.
Maždaug 1930-1940 m. foto. Tuometinė Stalių gatvė. Gatvelės gale, sankryžėlė su Titnago gatvele ir auga tas pats uosis.
Nuotraukos dešinėje gatvelės špižinis apšvietimo stulpas.
1854-ųjų metų spalio 4 dienÄ… gyvenvietÄ—je kilo dvi dienas trukÄ™s gaisras. Ugnis visiÅ¡kai sudegino Å¡ioje vietoje stovÄ—jusį gyvenamÄ…jį namÄ…. Naujasis, stovintis ir dabar, buvo pastatytas XIX a. paskutiniais deÅ¡imtmeÄiais. Manoma, kad jo savininkas buvo anglų tautybÄ—s prekybininkas ar kitaip su laivyba susijÄ™s žmogus. Mat namo asimetriÅ¡ki tÅ«riai, laisva planinÄ— struktÅ«ra, bÅ«dingi moderno epochai, tuo metu vyravo Anglijoje ir į mÅ«sų kraÅ¡tus atklydo kiek vÄ—liau.
Kitas iÅ¡skirtinis namo bruožas yra tai, kad pirmasis aukÅ¡tas sumÅ«rytas iÅ¡ įvairaus formos ir dydžio smiltainio blokų, o antrasis – iÅ¡ plytų.
XX a. treÄiajame deÅ¡imtmetyje namas perÄ—jo miesto savivaldybÄ—s nuosavybÄ—n. Jame buvo apgyvendinami magistrato tarnautojai.
Iki 1989-ųjų metų, nepaisant dviejų šio pastato rekonstrukcijų, jo architektūra bei planinė struktūra per šimtmetį pakito nežymiai. Tik buvo susmulkinti didieji kambariai, įrengti sanitariniai mazgai, pakito krosnių bei durų angų vietos.
TaÄiau 1989 m. buvo nugriautas namo Å«kinis priestatas, o pats pastatas, tuo metu priklausÄ™s JÅ«rininkų SÄ…jungai, paliekamas likimo valiai. Taigi iki 1991-ųjų metų namas buvo nusiaubtas: iÅ¡plÄ—Å¡ti langų ir durų blokai, grindys, krosnys, iÅ¡griautos pertvaros ir atitvaros.
Visais sovietinio valdymo metais KlaipÄ—doje, uostas puoselÄ—jo planus plÄ—sti savo teritorijÄ…. Sovietinio mentaliteto – homosovietikui paprasÄiausia tai buvo daryti miesto sÄ…skaita – užimant miesto teritorijas. Apie 1970-1980 m. atÄ—jo ir istorinio VitÄ—s kvartalo eilÄ—. Kaip peiliu buvo perpjauta kelis Å¡imtus metų besiformavusi urbanistinÄ— struktÅ«ra – nugriovus dalį pastatų, suplanuota ir pastatyta nauja Naujojo uosto gatvÄ—. IÅ¡ pastatų gyventojai buvo iÅ¡kraustyti, o patys pastatai palikti nežiniai. Kai kurie po truputi griuvo patys, dalis buvo nugriauta. Vienas kitas iÅ¡likÄ™s gražesnis pastatukas laukÄ— naujų Å¡eimininkų. Vienas iÅ¡ jų Titnago gatvÄ—jÄ™ namelis su bokÅ¡teliu buvo perduotas tuometinei jÅ«rinikų sÄ…jungai, bet jie matyt nei noro turÄ—jo, nei kÄ… darÄ— su juo.
Kaip ten bebūtų, bet 2016 metų rudenį sugrįžome atgal į savo „kūrinį“, apsišvarinome ir įsikūrėme. Toliau ariame architektūrinius dirvonus, o aš laisvalaikiu po truputi ir toliau įsirenginėju. Gal per 2018 metus ir pabaigsiu..
Akimirkos
