VitÄ— - TAU Projektai

„Vitės burės“

 

Jau daugiau nei treÄiÄ… deÅ¡imtmetį miesto architektų bendruomenÄ— kalba apie uosto teritorijų konversijÄ… miesto centre. Miesto valdžioms reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ… dÄ—l uosto tvorų, sandÄ—lių ir laipsniÅ¡ko kurÅ¡ių marių pakranÄių atvÄ—rimo bei galimybÄ—s miestieÄiams matyti, prieiti prie vandens. Ta tema surengta ne viena konferencija, debatai, aptarimai, architektÅ«riniai konkursai, įvairiausio lygio diskusijos su universiteto profesÅ«ra, investuotojais, filosofais, sociologais. TaÄiau uosto kompanijų įtaka ir finansinis interesas bei  tam pasitelkiamos teisinÄ—s, politinÄ—s priemonÄ—s visada svarstykles ženkliai nusverdavo uostininkų naudai – uostas privalo bÅ«ti uždaras ir ne miesto gyventojų reikalas kÄ… ir kaip mes ten veikiame. Uosto kompanijų vadovų vieÅ¡a nuostata visada buvo ir tebÄ—ra – domÄ—tis uosto reikalais tai valstybÄ—s pamatų griovimas. BÅ«tinumo Å¡iai nuostatai solidžiai ir dalykiÅ¡kai pasiprieÅ¡inti miesto bendruomenÄ— nei politinÄ—s nei visuomeninÄ—s valios dar nerado, o gal ir nesuprato.

 

Miesto vadovams architektų bendruomenės siūlymai pradėti nors galvoti apie tokias vizijas susilaukdavo vienintelio atsakymo – tam nėra lėšų.

 

Tada miesto architektai nutarÄ— tai pabandyti padaryti savo lÄ—Å¡omis. Dykai dirbti norinÄių nelabai atsirado, todÄ—l architektai Romas Gailius ir Edmundas Andrijauskas savo jauniesiems kolegoms-savo įmonių darbuotojams pasiÅ«lÄ— Å¡iuo darbu užsiimti darbo metu. Buvo pasiÅ«lyta visiems ir sutarta, kad pirminei vizijai parengti skiriama pora mÄ—nesių laiko ir visiÅ¡ka laisvÄ—. KÄ… norite tÄ… ir darykite. Po to padarysime visų darbų aptarimÄ… iÅ¡rinksime geriausiÄ…, skirsime simbolinÄ™ premijÄ… ir galvosime kÄ… daryti toliau. Jauni architektai – MantÄ— ÄŒerniÅ«tÄ—, Matilda KeturakytÄ—, Vladas Balsys, Mindaugas Savickas. Jauni architektai Ä—mÄ—si darbo. Buvo parengtos 3 koncepcijos. Po to surengta parodÄ—lÄ— ir aptarimas architektų leidinÄ—lyje.
architektės Mantės Černiūtės vizija
vadovas architektas Edmundas Andrijauskas
architekto Vlado Balsio vizija
vadovas architektas Romas Gailius
architektÄ—s Matildos KeturakytÄ—s vizija
vadovas architektas Romas Gailius
architekto Mindaugo Savicko vizija
vadovas architektas Romas Gailius

VitÄ—s kvartalo istorija

 

Dalis Klaipėdos uosto yra įsikūręs istoriniame Klaipėdos priemiestyje Vitėje.
Å iaurinÄ—je marių pakrantÄ—je nuo seno gyveno žvejai. Nuo XV a. minimos žvejų gyvenvietÄ—s Didžioji ir Mažoji VitÄ—s (mažoji VitÄ— sunyko XVIIa.). Žvejų, amatininkų, jÅ«rininkų namai nusidriekÄ— palei marias, kaimas priklausÄ— valstybei. Nuo XVIII a. antrosios pusÄ—s VitÄ—s kaimas formavosi kaip uostÄ… ir laivus aptarnaujanti gyvenvietÄ—. Joje susiklostÄ— palankios sÄ…lygos kurtis amatams, nes ten buvo taikomi keletÄ… kartų mažesni mokesÄiai. 1825 m. VitÄ—je veikÄ— keturiasdeÅ¡imt smulkiųjų smuklių bei užeigos namų, 1854 m. didžiojo gaisro metu beveik visa VitÄ— sudegÄ—. Po gaisro jÄ… teko perplanuoti, naujai užstatyti, o 1856 m. ji buvo prijungta prie miesto. Kaimo žemÄ—, KurÅ¡ių marių sÄ…siaurio pakrantÄ— buvo ideali vieta uostui įrengti, taÄiau pirmieji uosto statiniai pradÄ—jo kilti tik XIX a. antrojoje pusÄ—je, o XX a. pirmojoje pusÄ—je marių pakrante nusidriekÄ— uostai, krantinÄ—s, sandÄ—liai ir geležinkelio linijos. Taip kadaise buvÄ™s žvejų kaimas pamažu virto ilga pramonine zona. VitÄ—s kvartalas per II pasaulinį karÄ… nukentÄ—jo, sovietmeÄiu teritorija buvo perplanuota, o iÅ¡likÄ™ pastatai menkai prižiÅ«rimi nyko arba buvo nugriauti kaip menkaverÄiai.

 

KlaipÄ—dos uosto istorija

 

Iki pat XIII a. KlaipÄ—dos uostas gyvavo DangÄ—s upÄ—je. DidžiausiÄ… reikÅ¡mÄ™ KlaipÄ—dos jÅ«rų prekybos uosto suklestÄ—jimui turÄ—jo medienos ir jos gaminių eksportas. XVIII a. pabaigoje KurÅ¡ių marių pakrantÄ—je įsiskÅ«rÄ— medienos uostai. Beveik ties kiekvienu uostu stovÄ—jo vÄ—jinÄ—, vÄ—liau garinÄ— lentpjÅ«vÄ—, buvo po sankrovos aikÅ¡tÄ™. SparÄiai pleÄiantis laivybai, DangÄ—s uostas nebegalÄ—jo sutalpinti laivų, todÄ—l 1855 m. pradÄ—tas kasti baseinas naujam uostui. 1880 m. uosto darbai buvo pabaigti, o uostas pavadintas Žiemos uostu. Jis vienu metu galÄ—jo sutalpinti 50-60 laivų, turÄ—jo 500 m ilgio krantines, kelias geležinkelio atÅ¡akas, o baseino gylis siekÄ— 5 m. Å alia įsikÅ«rÄ— muitinÄ—, Uosto direkcija, Darbų uostas, meteorologijos stotis. XX a. intensyvÄ—jant laivybai, uostas buvo pleÄiamas, 1925 m. pagilintas fravateris, o 1930-1932 m. baigtas įrengti modernus Naujasis baseinas, leidÄ™s įplaukti iki 10 000 t talpos laivams. Reguliarios prekybos laivų linijos jungÄ—si su Belgijos, Olandijos, Danijos, Ispanijos, Vokietijos, Anglijos, Å vedijos, JAV uostais. 1924 m. į KlaipÄ—dos uostÄ… atplaukÄ— 694 laivai, 1938-1944 m. per KlaipÄ—dos uostÄ… Ä—jo 77 proc. Lietuvos eksporto.
Lietuvos Respublika nuo 1923 iki 1939 metų į uosto plėtrą investavo apie 42 mln. litų.
II pasaulinio karo padariniai uostui buvo lemtingi, kadangi besitraukdama Vokietijos kariuomenÄ— sunaikino uosto įrenginius, sandÄ—lius, jocų bokÅ¡tÄ…, Å¡vyturį ir kitus statinius. 1945-1955 m. vyko KlaipÄ—dos uosto atstatymo darbai. SovietmeÄiu buvo sukurta galinga žvejybos laivyno bazÄ— su nauju žvejybos uostu, laivų statybos ir remonto įmonÄ—mis, žuvies apdirbimo fabrikais. Imta plÄ—toti prekybos, naftos uostus. AtkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybÄ™, 1992 m. įsteigtas Lietuvos valstybinis jÅ«rų uostas.
TradiciÅ¡kai kaip visada (kas 10 metų) 2005-2006 metais KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ— pradÄ—jo planuoti rengti naujÄ… miesto bendrÄ…jį planÄ…. Kažkam iÅ¡ valdžios Å¡ovÄ— mintis dalyvauti garsiausioje pasaulio nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM, kuri vyksta PrancÅ«zijos Kanų kurorte. Valdžia nutarÄ— skirti lÄ—Å¡as ir pagaminti miesto maketÄ… ir jį nuvežti į Kanus. Užmanymas – pritraukti į miestÄ… investitorius. Ta proga KlaipÄ—dos miesto dizaino centre buvo užsakytas miesto maketas. Å i žinia atÄ—jo ir iki  miesto architektų bendruomenÄ—s. Miesto valdžia papraÅ¡Ä— architektų, kurie Å¡iuo metu projektuoja naujus objektus, pateikti grafinÄ™ informacijÄ… ir naujus projektuojamus objektus integruoti į bÅ«simÄ… miesto maketÄ….
Tada ir kilo mintis į miesto maketą sudėti uosto konversijos  įdėjas. Kai tai paaiškėjo, miesto valdžia visą dizaino centrą  „pastatė ant kojų“. Savaitgalį sukvietė visus, išrašė velnių ir liepė visus „kliedesius“  nukrapštyti.  Šis bei tas vis vien liko ir tuose Kanuose sako „šeichai“ labai domėjosi, uždavinėjo klausimus – kiek kainuos žemė, kada galima įsigyti, kokios reikalingos investicijos? Aišku, atsakymų nebuvo.

 

Atsakymų nebuvo nei 2005 m. nėra ir dabar – 2017 m. ir panašu dar greit nebus. Apie įdėjas ir darbą daugiau diskusijų nebuvo. Na o architektai, kilus triukšmui, taip pat nutilo.
Dabar verda diskusijos ir planuojamas naujas giliavandenis uostas jūroje, o kas bus su uosto teritorijomis miesto centre – tylu.

 

Nors pastaraisiais metais (2017) jau ir iš valstybės centrinės valdžios institucijų pasigirsta nedrąsūs pamąstymai, dvejojimai,  kad Klaipėdoje būnant nelabai jauti esantis uostamiestyje. Kartais jau pasigirsta nuomonių, kad gal reikėtų stiprinti miesto jūrinį identitetą, daugiau dėmesio skirti jūriniam pramoniniam paveldui, tai išsaugoti ir demonstruoti viešose erdvėse.

 

Tel.: +370 609 42255

 

info@tauprojektai.lt

 

UAB „TAU projektai“
Adresas: Titnago g. 10, 92121 KlaipÄ—da, Lithuania
Įmonės kodas: 304045298
SÄ…skaitos numeris: LT067300010155479017
Tel. Nr.: +370 609 42255
E. paštas: info@tauprojektai.lt