Dar paauglystÄ—je gal apie 1970 m. kartais su kiemo draugais iÅ¡sinuomavÄ™ irklinÄ™ valtį senamiestyje prie tuometinio saldainių fabriko, atplaukdavome į Tauralaukį. Tai buvo visos dienos, nepamirÅ¡tamų įspÅ«džių kelionÄ—: laužas, bulvių kepimas, didžiuliai skardžiai, Äiurlenantys upeliukai. Gal kokiais 1985-87 metais vaikÅ¡tinÄ—damas po Tauralaukio apylinkes prisidariau nuotraukų – didžiausi, senais medžiais apaugÄ™ skardžiai, pelkynai, milžiniÅ¡kų liepų alÄ—jos fragmentai, kažkokių kapinių likuÄiai, tvenkiniai, kanalai ir taip toliau. Tuo metu savo profesinÄ™ architekto veiklÄ… buvau tik bepradedantis ir apie Å¡ių vietų istorijÄ… dar nieko nežinojau, taÄiau kažkokia istorinÄ— aura buvo jauÄiama. Nuotraukas parodžiau draugui užduodamas klausimÄ… – atspÄ—k kokios Äia vietos? Draugui nepavyko identifikuoti vietos, taÄiau susižavÄ—jimo neslÄ—pÄ—. O tai buvo tuometinis Tauralaukio tarybinis Å«kis ir buvusio Mažojo Tauralaukio dvaro likuÄiai bei apylinkÄ—s. Pasvajojome, kad Äia galÄ—tų bÅ«ti fantastinis gyvenamasis rajonas, bet tokios mintys tuo metu buvo iÅ¡ fantastikos srities. VÄ—liau Å¡i teritorija buvo prijungta prie miesto.
Tuo metu, jaunoje valstybÄ—je masiÅ¡kai vyko buvusios nuosavybÄ—s atstatymo procesas. Buvusiems savininkams grąžinama iki karo turÄ—ta nuosavybÄ— – pastatai, žemÄ—s. Tas žemes supirkdavo taip vadinami tuometiniai vystytojai. Užsisakydavo teritorijos detalųjį planÄ…, kuriame buvo pakeiÄiama žemÄ—s paskirtis su nauju užstatymu ir parduodavo. Daugelis teritorijų, sklypų, taip ir „vaikÅ¡Äiojo“ iÅ¡ rankų į rankas. ŽemÄ—s sklypų kaina augo, o realiai ne daug kur prasidÄ—davo statybos. Na gal iÅ¡imtis buvo miesto centrinÄ— dalis – nauji pastatai Äia dygo sparÄiai. Nenuostabu, investicijos į statybos 1 m2 sudarÄ— apie 1000 Lt, o plika, neįrengta dėžė buvo parduodama už 10 000 Lt. Spaudimas buvo didelis.
Buvusiam Tauralaukio dvaro savininkui Gert Baltzer buvo grąžinta sovietinÄ—s valdžios rekvizuota nemaža dalis turÄ—tos žemÄ—s ir dvaro likuÄiai.
Apie 2000 m. į mane kreipÄ—si buvÄ™s užsakovas – Gargždų statybinÄ—s įmonÄ—s vadovas. Atsivežė supažindinti savo sÅ«nų – jaunÄ…, kuklios statybinÄ—s firmelÄ—s savininkÄ… su klausimu – va siÅ«lo pirkti 10 ha žemÄ—s ir nežinau kÄ… daryti? Patark. Gal imsiesi, gal padÄ—si? Ar realu Äia kažkÄ… padaryti? Man patiko, kad Å¡is jaunuolis ketino ne perpardavinÄ—ti žemes, o pats vystyti gyvenamÄ… kvartalÄ…. Sutikau imtis projektavimo.
Taip viskas ir prasidÄ—jo.
ParengÄ—me pirmines įdÄ—jas, teritorijos įsisavinimo koncepcijÄ…. Supažindinome tuometinį žemÄ—s ir buvusio dvaro savininkÄ… Gert Baltzer. Jam patiko mÅ«sų mintys, patikÄ—jo ir sutiko parduoti sklypus. Tada dirbome toliau – parengÄ—me visÄ… eilÄ™ specialiųjų planų, detaliuosius planus, infrastruktÅ«ros projektus, gyvenamųjų namų, kotedžų, daugiabuÄių projektus. Apie 2004 m. prasidÄ—jo statybos darbai. Buvusi kukli statybinÄ— firmelÄ— pavirto į nemenkÄ… statybinÄ™/investicinÄ™ bendrovÄ™, kurioje dirbo ne vienas Å¡imtas žmonių.
Tai vienas pirmųjų gyvenamųjų kvartalų mieste ir Lietuvoje kur buvo kompleksiÅ¡kai valdomas visų grandžių projektavimo ir statybos procesas 10 ha teritorijoje. Dirbo ir mokÄ—si visi – ir investuotojas, ir statybininkas, ir architektas. Po truputi mintys dÄ—liojosi ant popieriaus – senajame dvare buvo numatyta įrengti nedidelį motelį / vieÅ¡butukÄ…, sutvarkyti parkÄ…; restauruoti buvusias dvaro arklides, jose įrengiant parduotuvÄ™; atkurti vandens malÅ«nÄ…, per kurį vÄ—l tekÄ—tų vanduo ir per Å¡laitÄ… leistųsi į pakalnÄ™ per gyventojų kiemus. Buvo pradÄ—ta galvoti ir sprÄ™sti viso kvartalo lietaus nuotekų panaudojimÄ… neapkraunant miesto tinklų. IÅ¡ visų kiemų lietaus nuotekos bÅ«tų surenkamos į kanalų sistemÄ… ir galiausiai apvalytos patektų į DangÄ—s upÄ™. Didžiausias rebusas buvo kaip įtikinti miesto vadovus, kad transporto arterijÄ… (KlaipÄ—dos gatvÄ—) kertanÄiÄ… dvaro aikÅ¡tÄ™ reikia „pakiÅ¡ti“ po žeme. Ä®rengiant dvaro aikÅ¡tÄ™ – tik pÄ—sÄiųjų zonÄ… su mažomis parduotuvÄ—lÄ—mis, kavinÄ—mis, kepyklÄ—le ir nedideliu Å«kininkų turgeliu. Galvojant apie gyvenamuosius namus, jų tipus mintys sukosi apie gyvenimo rato idÄ—jÄ…, kuri pagimdÄ— Å¡eimos bÅ«sto karjeros koncepcijÄ…. Kaip rasti raktÄ… ir atsakymÄ… bÅ«simam gyventojui į prarastÄ… terminÄ… – Äia mano TÄ—viÅ¡kÄ—. Kaip grąžinti bendruomeniÅ¡kumo, Å¡eimininkiÅ¡kumo jausmÄ…. Kaip racionaliausiai iÅ¡naudoti 15 metrų reljefo perkritimus, kaip apsaugoti dalį teritorijos nuo DangÄ—s potvynių.
Pirmos ženklios užmanymų ir planų korektÅ«ros prasidÄ—jo apie 2005 m., kai pradÄ—jo sparÄiai augti kuro kaina. Tai įtakojo statybinių medžiagų kainÄ… ir galiausiai darbo užmokesÄio. Viskas neplanuotai pabrango maždaug du kartus. Visus gražius norus ir planus teko smarkiai koreguoti – piginti, paprastinti. Na pavyzdžiui – vietoje medienos apdailos pastatų fasadams liko tik dažai. PrasidÄ—jus statyboms, architekto priežiÅ«ra objekte nebuvo vykdoma. Å ie, kaip ir begale kitų faktorių turÄ—jo didelÄ—s įtakos galutiniam rezultatui.
Na, o 2008 metų pasaulinÄ— ekonominÄ— krizÄ— smogÄ— galutinai: 5-iems metams viskas sustojo. Dalį sklypų atÄ—mÄ— bankai, įmonÄ— bankrutavo nusitempdama paskui save visÄ… eilÄ™ partnerių. Å ie ekonominiai procesai turÄ—jo ženklios įtakos urbanistinei – architektÅ«rinei kokybei. Manau, kad pavyko realizuoti gal apie 15-20% sumanymų. Å ių procesų pasekoje atsirado ir visiÅ¡kai nepriimtinų „liapsusų“.
Didžiosios dalies minÄių, idÄ—jų atidÄ—tos ateiÄiai.
Na bet Å¡iandien – 2017 m. „Dvaro slÄ—nio“ kvartalas beveik baigtas statyti ir Äia nekilnojamo turto kaina viena didžiausių KlaipÄ—doje.
