„ROMUVA“
Gyvenamasis kvartalas, 34 ha,
KlaipÄ—da 2004-2008 m.
Ä®pusÄ—jus „Dvaro slÄ—nio“ kvartalo statybos darbams, maždaug 2004 metų gale pradÄ—jome rengti buvusio tarybinio Å«kio, Å¡iltnamių kombinato 34 ha. teritorijos detalųjį planÄ… – oficialus adresas KlaipÄ—dos g. 3, KlaipÄ—doje. Tai lyg ir tÄ™stinis darbas Tauralaukyje. Darbas nebevyko tuÅ¡Äioje vietoje – didžioji dalis minÄių, įdÄ—jų jau buvo subrandintos Å¡ios teritorijos I-Ä…jame projektavimo etape (Dvaro slÄ—nio kvartalas). TaÄiau dabar jau turÄ—jome daugiau istorinių duomenų, mintys buvo labiau ir aiÅ¡kiau artikuliuotos.
 Koncepcijos paieškos
Ne vienas su manim dirbantis jaunasis kolega – architektas bandÄ— „minkyti“ Å¡iÄ… teritorijÄ…. NorÄ—jo surasti „raktą“ ir „atrakinti“ Å¡iÄ… „užrÅ«dijusiÄ… spyną“ – pagrįsti koncepcijÄ…, taÄiau nepavykdavo. Kelis kartus darÄ—me tokius vidinius įmonÄ—s urbanistinius architektÅ«rinius konkursÄ—lius, bet rezultato nebuvo. Tuo metu kartu dirbo jauna architektÄ— JÅ«ratÄ— PoteliÅ«naitÄ—. Laikas spaudÄ— ir pats gyvenimas sustatÄ— viskÄ… į vietas. JÅ«ratÄ— užbaigÄ— kažkokį eilinį darbelį, reikÄ—jo imtis naujo, todÄ—l jai ir pasiÅ«liau – pabandyk. Pripasakojau visokių istorijų, pavyzdžių, galimybių, norų papaiÅ¡iau keleta schemų, eskizų ir porai savaiÄių palikau ramybÄ—je. Neramu ir smalsu buvo, vis užmesdavau akį į kompÄ… praeidamas.
Ir kÄ…, po poros savaiÄių sÄ—dom žiÅ«rÄ—ti – yra. Å iek tiek patampÄ—m, pastumdÄ—m, patikslinom ir pradžia buvo. BÅ«simo kvartalo įdÄ—jos moto – istorinÄ— atmintis – baltų, pagonybÄ—s kultÅ«ra. Tai taip vadinamo „legendinio“ projektavimo metodas.
Tilto likuÄiai DangÄ—s upÄ—je – iÅ¡likusios ąžuolinÄ—s tilto atramos sutvirtintos akmenimis.
Pagonybės laikų „aukso takas“
Å i schemutÄ— su raudonu punktyru, raÅ¡ytiniuose Å¡altiniuose užfiksuotos kelios istorijos apie tiltÄ…, karÄiamÄ…, „aukso taką“, pirmÄ…jÄ… raÅ¡tu užfiksuotÄ… žmogžudystÄ™ ir atrakino mums akis į neiÅ¡semiamus kÅ«rybinius klodus. Taip jau susiklostÄ—, kad Å¡alia istorinio pagonių tako didžiÄ…jÄ… dalį gyvenimo pragyvenau pats. Å ias vietas puikiai pažinojau – laukiniai žvÄ—rys, gyvÅ«nai, paukÅ¡Äiai, seni medžiai, akmenys, tilto likuÄiai taip ir bylojo – taip Äia tikrai ta vieta.
Istorinius duomenis architektai naudoja projektuodami senamiesÄio teritorijose ar dirbdami su kultÅ«ros vertybÄ—mis, taÄiau dažniausia tai bÅ«na XVIIIa. – XIXa. duomenys ir to laikotarpio palikimas. Kad bÅ«tų atsigręžiama į pagonybÄ—s, baltų kultÅ«ros laikus ir dar pradedant rengti teritorijų planavimo dokumentus, neteko girdÄ—ti. Atsigręžti į praeiti, ieÅ¡koti savo Å¡aknų, nuolat sau kelti vaikų kasdien kartojamÄ… klausimÄ… kodÄ—l ir patiems bandyti atsakyti architektÅ«rinÄ—s iÅ¡raiÅ¡kos priemonÄ—mis – tai ir buvo raktas „surÅ«dijusiai“ spynai arba bÅ«simo kvartalo koncepcijai. Visa kita Å¡iais moderniais google laikais tik technikos, kantrybÄ—s bei laiko klausimas.
Naujo kvartalo vardas, gatvių pavadinimai
Planuojama teritorija ir jos apylinkės turtinga savo istoriniu, mitologiniu, gamtiniu palikimu. Atsižvelgiant į tai, planuojamam gyvenamajam kvartalui siūloma suteikti vardą „Romuva“.
Romuva arba ramovė – senoji mūsų (baltų) šventykla (apvali aikštelė supama ąžuolų). Pats žodis Romuva, reiškiantis ramumą, santaiką, sutarimą, švelnumą, grožį, atspindi siektą tikslą sukurti aukštos urbanistinės – architektūrinės kokybės kvartalą gamtoje, atokiau nuo miesto centro triukšmo. Naujoms gatvėms siūloma suteikti pagonių dievų vardus:
-
ŽEMYNOS GATVĖ
-
UPYNOS Â GATVÄ–
-
MEDEINOS GATVÄ–
-
GABIJOS GATVÄ–
-
AUSTÄ–JOS GATVÄ–
-
LAUKPAÄŒIO GATVÄ–
Įrengus gatves ir inžinerinę infrastruktūrą apželdinimas kiekvienai gatvei, medžių rūšis parenkamos pagal gatvės (dievų globojamą, mylimą) pavadinimą.
Statant gyvenamuosius namus, įrengiant mažosios architektÅ«ros formas, detales kiekviena gatvÄ— galÄ—tų įgauti pavadinimÄ… atspindinÄių elementų, detalių, identifikuojanÄių jÄ… kaip savitÄ… miesto struktÅ«rinį elementÄ…. Pvz. Medeinos g. dominuoja mediniai karkasiniai namai ar medinÄ—s detalÄ—s. Gabijos g. vyrauja žaismingos dinamiÅ¡kos formos, Å¡iltos, aiÅ¡kios ryÅ¡kios spalvos. Upynos g. namai įgautų plastiÅ¡kas, atspindinÄius aplinkÄ… fasadus, detales.
Senasis kelias padiktavo bÅ«simo kvartalo pavadinimÄ…, gatvių tinklÄ…, formÄ…, struktÅ«rÄ… ir galiausiai paÄių gatvių vardus. PÄ—sÄiųjų takai tai apjungÄ—, suriÅ¡o. Esamas gamtinis karkasas besiformuojanÄiÄ… struktÅ«rÄ… papildÄ— natÅ«raliu vandeniu (senai naudota alternatyva brangiems lietaus nuotekų tinklams – griovių, kanalų sistema – mikroklimatas, pramoga, bendruomeniÅ¡kumo ugdymas). PradÄ—jus gilintis į pagonių dievus pradÄ—jo aiÅ¡kÄ—ti bÅ«simų pastatų formos, spalvos, mažosios architektÅ«ros detalÄ—s. Pasirinkimas begalinis ir unikalus. Deja daug kas užmirÅ¡ta ir nebenaudojama.
„Būsto karjera“
Pamažu gimė ir būsto karjeros tema (pastatų tipai) gyvenimo rato, tėviškės, šiltos namo širdies (rato, sukimosi apie ugnį, vandenį) koncepcijos.
Sodybinio užstatymo koncepcijos
Nuo akmens amžiaus žmogaus (Å¡eimos, genties) gyvenimas visÄ… dienÄ… sukosi ratu apie vandenį ir ugnį. Amžiams bÄ—gant, bÅ«stas vis įgydavo naujas formas, bet iÅ¡ esmÄ—s per tÅ«kstanÄius metų nelabai kas ir pakito.
Kieme gyvenimas taip pat sukosi ratu apie šulinį, lauko virtuvę. Na gal tik reikėjo daugiau pastatų (tvarto, daržinės, svirno), didesnio kiemo arkliui su tempiamu vežimu apsisukti.
Tradicinės Klaipėdos krašto sodybos schema.
Šiais laikais žmogui dalies pastatų nebereikia, bet kiemo erdvę galima formuoti panašiais principais. Kaimynų namai puikiausiai tam tarnautų (sukuriamas privatumas, saugumas). Be abejonės, paties pastato planinė funkcinė schema jau kelia atitinkamus reikalavimus (negali būti planuojami langai į kaimyno kiemą). Arklį, vežimą pakeitė automobilis –neatsiejamas gyvenimo kasdienybės elementas. Dažno dabartinio kiemo elementai – terasa, kepsninė.
Surinkus lietaus vandenį nuo stogų ir kietų dangų, turėtume kieme ir vandens. Jis natūraliai išgarinamas (neapkraunami miesto tinklai, taupomos statybos lėšos, kiemo mikroklimatas) naudojamas laistymui ar net buityje kaip techninis vanduo.
Susikaupusio vandens perteklius nuteka į bendrus kvartalo kanalus kurie tuo paÄiu yra tarsi barjeras (tvora) tarp kaimynų. Na, o žiemÄ… Äia galima palakstyti ir paÄiūžomis.
Na ir pagaliau šių dienų technologijų pasiekimai vis dažniau atsiranda mūsų kasdienybėje – žemės, vėjo, saulės energija – pagonybės dievai mūsų nebegąsdina, jie mums pradeda padėti. Žmogaus santarvė ir ryšys su gamta stiprėja.
Detalusis planas
Filosofuoti dar buvo galima iki begalybÄ—s – kokie vartai, kokie Å¡viestuvai, kokie namai, kokia jų apdaila ir t.t. TaÄiau reikia „dÄ—ti ant stalo produkciją“. 2006 metais padarÄ—me maketÄ… ir sÄ—dome prie detaliojo plano techninio darbo. Na pvz.: 200 sklypų, kiekvienas sklypas turi minimum 4-is kampus, vienas sklypo kampas (taÅ¡kas) turi dvi x, y koordinates iÅ¡ Å¡eÅ¡ių skaiÄių – tai milžiniÅ¡kas rankų ir akių darbas visus suvesti kompe į lenteles (padarysi kažkur klaidÄ… – nesueis plotai).
Na, o po to, siekiant įveikti biurokratinius barjerus, vyko alinantis, sunkus ir kankinanÄiai ilgas (2 metai) rutininis techninis darbas bei įvairiausios savivaldybÄ—s „prievolÄ—s“ (viso Tauralaukio gyvenvietÄ—s statistiniai skaiÄiavimai su galimybių studija, DanÄ—s upÄ—s patvankos studija, sklypo paieÅ¡ka mokyklai ir jai detaliojo plano rengimas, DanÄ—s upÄ—s pakranÄių teritorijų pritaikymo laisvalaikio ir sporto reikmÄ—ms detalusis planas, strateginis pasekmių vertinimas miesto urbanistikai, socialinei ir inžinerinei infrastruktÅ«rai, teritorijos įsisavinimo etapų rengimas ir dar dievai žino kas ir kam ir t.t.)
Detaliuoju planu suformuoti 200 sklypų, iš jų 169 sklypai mažaaukštei ir 5 sklypai daugiaaukštei gyvenamai statybai.
Pagaliau darbas buvo baigtas, visų derinanÄių institucijų (gal kokių 15-os) patikrintas ir suderintas. IÅ¡auÅ¡o lemtinga diena – 2008 metų liepos mÄ—n 31 diena ir KlaipÄ—dos miesto Taryba prabalsavo, kad pritaria Å¡iam darbui. Detalaus plano projektas patvirtintas – darbas baigtas (mano galva didžiulÄ—s apimties niekam nereikalingas dokumentas). Na bet, reikia pailsÄ—ti ir gaivinti jau primirÅ¡tas įdÄ—jas bei pradÄ—ti projektuoti infrastruktÅ«rÄ…, pastatus.
Bet va tau ir devynios, pasirodo, kad už lango prasideda pasaulinė ekonominė krizė ir niekam nieko nebereikia. 2008-2016 m. įmonių bankrotai, turto dalybos, žemių sklypų skaidymai. Burbuliavo viskas kokius 7-8 metus. Tuose burbuluose nedaug kas ir „išgyveno“.
Na, o 2016-2017 m. pagaliau pirmieji atsigavimo ženklai – inžinerinių tinklų, kelių statyba.
TaÄiau po krizÄ—s sunkiai atsigaunantys statybos procesai (pastatų projektavimas) rodo, kad greiÄiausiai be jau įregistruotų gatvių pavadinimų (AustÄ—jos, Žemynos, Gabijos ir t.t.) daugiau nieko ir nebus.
Ä® gyvenamosios aplinkos projektavimÄ… žiÅ«rima labai primityviai. Ir duotu atveju dirba jau visai kiti jauni architektai su visai kitomis vertybÄ—mis. Taikomi tipiniai projektai visai ne Å¡iai vietai. Bet pigiai, greitai ir su gražiais paveiksliukais (vizualizacijomis). Visuma, kas tas siekiamas galutinis rezultatas nelabai kas supranta. ValstybÄ—, savivalda, bankai, draudimo bendrovÄ—s Å¡iuo klausimu neturi nuomonÄ—s, vieningo sutarimo ir koncepcijos, todÄ—l natÅ«ralu, kad verslas sukasi pats kaip iÅ¡mano – greiÄiausiu ir paprasÄiausiu keliu. Deklaracijos pavirto į modernias „vizulkes“ ir rezultate vÄ—l viskas nuo pradžių – kiekvienas sklypo turÄ—tojas lipdosi pagal savo supratimÄ… gražiausiÄ… namelį, o mÅ«rininkas ar stalius duoda „labai naudingus“ patarimus ir „daro architektÅ«rą“. Gal taip ir turi bÅ«ti? Demokratija klÄ™sti, gyvenimo ratas sukasi.
