„ROMUVA“
Gyvenamasis kvartalas, 34 ha,
Klaipėda 2004-2008 m.
Įpusėjus „Dvaro slėnio“ kvartalo statybos darbams, maždaug 2004 metų gale pradėjome rengti buvusio tarybinio ūkio, šiltnamių kombinato 34 ha. teritorijos detalųjį planą – oficialus adresas Klaipėdos g. 3, Klaipėdoje. Tai lyg ir tęstinis darbas Tauralaukyje. Darbas nebevyko tuščioje vietoje – didžioji dalis minčių, įdėjų jau buvo subrandintos šios teritorijos I-ąjame projektavimo etape (Dvaro slėnio kvartalas). Tačiau dabar jau turėjome daugiau istorinių duomenų, mintys buvo labiau ir aiškiau artikuliuotos.
Koncepcijos paieškos
Ne vienas su manim dirbantis jaunasis kolega – architektas bandė „minkyti“ šią teritoriją. Norėjo surasti „raktą“ ir „atrakinti“ šią „užrūdijusią spyną“ – pagrįsti koncepciją, tačiau nepavykdavo. Kelis kartus darėme tokius vidinius įmonės urbanistinius architektūrinius konkursėlius, bet rezultato nebuvo. Tuo metu kartu dirbo jauna architektė Jūratė Poteliūnaitė. Laikas spaudė ir pats gyvenimas sustatė viską į vietas. Jūratė užbaigė kažkokį eilinį darbelį, reikėjo imtis naujo, todėl jai ir pasiūliau – pabandyk. Pripasakojau visokių istorijų, pavyzdžių, galimybių, norų papaišiau keleta schemų, eskizų ir porai savaičių palikau ramybėje. Neramu ir smalsu buvo, vis užmesdavau akį į kompą praeidamas.
Ir ką, po poros savaičių sėdom žiūrėti – yra. Šiek tiek patampėm, pastumdėm, patikslinom ir pradžia buvo. Būsimo kvartalo įdėjos moto – istorinė atmintis – baltų, pagonybės kultūra. Tai taip vadinamo „legendinio“ projektavimo metodas.
Tilto likučiai Dangės upėje – išlikusios ąžuolinės tilto atramos sutvirtintos akmenimis.
Pagonybės laikų „aukso takas“
Ši schemutė su raudonu punktyru, rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotos kelios istorijos apie tiltą, karčiamą, „aukso taką“, pirmąją raštu užfiksuotą žmogžudystę ir atrakino mums akis į neišsemiamus kūrybinius klodus. Taip jau susiklostė, kad šalia istorinio pagonių tako didžiąją dalį gyvenimo pragyvenau pats. Šias vietas puikiai pažinojau – laukiniai žvėrys, gyvūnai, paukščiai, seni medžiai, akmenys, tilto likučiai taip ir bylojo – taip čia tikrai ta vieta.
Istorinius duomenis architektai naudoja projektuodami senamiesčio teritorijose ar dirbdami su kultūros vertybėmis, tačiau dažniausia tai būna XVIIIa. – XIXa. duomenys ir to laikotarpio palikimas. Kad būtų atsigręžiama į pagonybės, baltų kultūros laikus ir dar pradedant rengti teritorijų planavimo dokumentus, neteko girdėti. Atsigręžti į praeiti, ieškoti savo šaknų, nuolat sau kelti vaikų kasdien kartojamą klausimą kodėl ir patiems bandyti atsakyti architektūrinės išraiškos priemonėmis – tai ir buvo raktas „surūdijusiai“ spynai arba būsimo kvartalo koncepcijai. Visa kita šiais moderniais google laikais tik technikos, kantrybės bei laiko klausimas.
Naujo kvartalo vardas, gatvių pavadinimai
Planuojama teritorija ir jos apylinkės turtinga savo istoriniu, mitologiniu, gamtiniu palikimu. Atsižvelgiant į tai, planuojamam gyvenamajam kvartalui siūloma suteikti vardą „Romuva“.
Romuva arba ramovė – senoji mūsų (baltų) šventykla (apvali aikštelė supama ąžuolų). Pats žodis Romuva, reiškiantis ramumą, santaiką, sutarimą, švelnumą, grožį, atspindi siektą tikslą sukurti aukštos urbanistinės – architektūrinės kokybės kvartalą gamtoje, atokiau nuo miesto centro triukšmo. Naujoms gatvėms siūloma suteikti pagonių dievų vardus:
-
ŽEMYNOS GATVĖ
-
UPYNOS GATVĖ
-
MEDEINOS GATVĖ
-
GABIJOS GATVĖ
-
AUSTĖJOS GATVĖ
-
LAUKPAČIO GATVĖ
Įrengus gatves ir inžinerinę infrastruktūrą apželdinimas kiekvienai gatvei, medžių rūšis parenkamos pagal gatvės (dievų globojamą, mylimą) pavadinimą.
Statant gyvenamuosius namus, įrengiant mažosios architektūros formas, detales kiekviena gatvė galėtų įgauti pavadinimą atspindinčių elementų, detalių, identifikuojančių ją kaip savitą miesto struktūrinį elementą. Pvz. Medeinos g. dominuoja mediniai karkasiniai namai ar medinės detalės. Gabijos g. vyrauja žaismingos dinamiškos formos, šiltos, aiškios ryškios spalvos. Upynos g. namai įgautų plastiškas, atspindinčius aplinką fasadus, detales.
Senasis kelias padiktavo būsimo kvartalo pavadinimą, gatvių tinklą, formą, struktūrą ir galiausiai pačių gatvių vardus. Pėsčiųjų takai tai apjungė, surišo. Esamas gamtinis karkasas besiformuojančią struktūrą papildė natūraliu vandeniu (senai naudota alternatyva brangiems lietaus nuotekų tinklams – griovių, kanalų sistema – mikroklimatas, pramoga, bendruomeniškumo ugdymas). Pradėjus gilintis į pagonių dievus pradėjo aiškėti būsimų pastatų formos, spalvos, mažosios architektūros detalės. Pasirinkimas begalinis ir unikalus. Deja daug kas užmiršta ir nebenaudojama.
„Būsto karjera“
Pamažu gimė ir būsto karjeros tema (pastatų tipai) gyvenimo rato, tėviškės, šiltos namo širdies (rato, sukimosi apie ugnį, vandenį) koncepcijos.
Sodybinio užstatymo koncepcijos
Nuo akmens amžiaus žmogaus (šeimos, genties) gyvenimas visą dieną sukosi ratu apie vandenį ir ugnį. Amžiams bėgant, būstas vis įgydavo naujas formas, bet iš esmės per tūkstančius metų nelabai kas ir pakito.
Kieme gyvenimas taip pat sukosi ratu apie šulinį, lauko virtuvę. Na gal tik reikėjo daugiau pastatų (tvarto, daržinės, svirno), didesnio kiemo arkliui su tempiamu vežimu apsisukti.
Tradicinės Klaipėdos krašto sodybos schema.
Šiais laikais žmogui dalies pastatų nebereikia, bet kiemo erdvę galima formuoti panašiais principais. Kaimynų namai puikiausiai tam tarnautų (sukuriamas privatumas, saugumas). Be abejonės, paties pastato planinė funkcinė schema jau kelia atitinkamus reikalavimus (negali būti planuojami langai į kaimyno kiemą). Arklį, vežimą pakeitė automobilis –neatsiejamas gyvenimo kasdienybės elementas. Dažno dabartinio kiemo elementai – terasa, kepsninė.
Surinkus lietaus vandenį nuo stogų ir kietų dangų, turėtume kieme ir vandens. Jis natūraliai išgarinamas (neapkraunami miesto tinklai, taupomos statybos lėšos, kiemo mikroklimatas) naudojamas laistymui ar net buityje kaip techninis vanduo.
Susikaupusio vandens perteklius nuteka į bendrus kvartalo kanalus kurie tuo pačiu yra tarsi barjeras (tvora) tarp kaimynų. Na, o žiemą čia galima palakstyti ir pačiūžomis.
Na ir pagaliau šių dienų technologijų pasiekimai vis dažniau atsiranda mūsų kasdienybėje – žemės, vėjo, saulės energija – pagonybės dievai mūsų nebegąsdina, jie mums pradeda padėti. Žmogaus santarvė ir ryšys su gamta stiprėja.
Detalusis planas
Filosofuoti dar buvo galima iki begalybės – kokie vartai, kokie šviestuvai, kokie namai, kokia jų apdaila ir t.t. Tačiau reikia „dėti ant stalo produkciją“. 2006 metais padarėme maketą ir sėdome prie detaliojo plano techninio darbo. Na pvz.: 200 sklypų, kiekvienas sklypas turi minimum 4-is kampus, vienas sklypo kampas (taškas) turi dvi x, y koordinates iš šešių skaičių – tai milžiniškas rankų ir akių darbas visus suvesti kompe į lenteles (padarysi kažkur klaidą – nesueis plotai).
Na, o po to, siekiant įveikti biurokratinius barjerus, vyko alinantis, sunkus ir kankinančiai ilgas (2 metai) rutininis techninis darbas bei įvairiausios savivaldybės „prievolės“ (viso Tauralaukio gyvenvietės statistiniai skaičiavimai su galimybių studija, Danės upės patvankos studija, sklypo paieška mokyklai ir jai detaliojo plano rengimas, Danės upės pakrančių teritorijų pritaikymo laisvalaikio ir sporto reikmėms detalusis planas, strateginis pasekmių vertinimas miesto urbanistikai, socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai, teritorijos įsisavinimo etapų rengimas ir dar dievai žino kas ir kam ir t.t.)
Detaliuoju planu suformuoti 200 sklypų, iš jų 169 sklypai mažaaukštei ir 5 sklypai daugiaaukštei gyvenamai statybai.
Pagaliau darbas buvo baigtas, visų derinančių institucijų (gal kokių 15-os) patikrintas ir suderintas. Išaušo lemtinga diena – 2008 metų liepos mėn 31 diena ir Klaipėdos miesto Taryba prabalsavo, kad pritaria šiam darbui. Detalaus plano projektas patvirtintas – darbas baigtas (mano galva didžiulės apimties niekam nereikalingas dokumentas). Na bet, reikia pailsėti ir gaivinti jau primirštas įdėjas bei pradėti projektuoti infrastruktūrą, pastatus.
Bet va tau ir devynios, pasirodo, kad už lango prasideda pasaulinė ekonominė krizė ir niekam nieko nebereikia. 2008-2016 m. įmonių bankrotai, turto dalybos, žemių sklypų skaidymai. Burbuliavo viskas kokius 7-8 metus. Tuose burbuluose nedaug kas ir „išgyveno“.
Na, o 2016-2017 m. pagaliau pirmieji atsigavimo ženklai – inžinerinių tinklų, kelių statyba.
Tačiau po krizės sunkiai atsigaunantys statybos procesai (pastatų projektavimas) rodo, kad greičiausiai be jau įregistruotų gatvių pavadinimų (Austėjos, Žemynos, Gabijos ir t.t.) daugiau nieko ir nebus.
Į gyvenamosios aplinkos projektavimą žiūrima labai primityviai. Ir duotu atveju dirba jau visai kiti jauni architektai su visai kitomis vertybėmis. Taikomi tipiniai projektai visai ne šiai vietai. Bet pigiai, greitai ir su gražiais paveiksliukais (vizualizacijomis). Visuma, kas tas siekiamas galutinis rezultatas nelabai kas supranta. Valstybė, savivalda, bankai, draudimo bendrovės šiuo klausimu neturi nuomonės, vieningo sutarimo ir koncepcijos, todėl natūralu, kad verslas sukasi pats kaip išmano – greičiausiu ir paprasčiausiu keliu. Deklaracijos pavirto į modernias „vizulkes“ ir rezultate vėl viskas nuo pradžių – kiekvienas sklypo turėtojas lipdosi pagal savo supratimą gražiausią namelį, o mūrininkas ar stalius duoda „labai naudingus“ patarimus ir „daro architektūrą“. Gal taip ir turi būti? Demokratija klęsti, gyvenimo ratas sukasi.